Naujienų portalas

Pernai lietuviai alkoholio pirko mažiau, į aukštumas šoko bealkoholinių gėrimų paklausa

Siekdami gyventi sveikiau, lietuviai suvartoja vis mažiau alkoholio, jį keisdami nealkoholiniais gėrimais. Prekybininkų duomenys rodo, kad, palyginus su ankstesniais metais, 2018-aisiais alkoholinių gėrimų pardavimai sumažėjo 10 proc., o gėrimų, iš kurių sudėties pašalintas alkoholis šoktelėjo net 90 proc.

Pasak lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ komercijos vadovės Vilmos Drulienės, tokiems gėrimų pardavimų pokyčiams įtakos visų pirma neabejotinai turėjo visuomenėje plintanti sveikos gyvensenos mada, taip pat laiko, kuriuo parduotuvėse galima prekiauti alkoholiu bei pirkėjų amžiaus ribojimai.

 „Lietuvių pastangos gyventi sveikiau aiškiai matyti jau kelerius metus iš eilės, tai atspindi iš esmės visų maisto prekių pardavimų duomenys. Ne išimtis ir gėrimų skyriuose – matome, kad žmonės vis dažniau sąmoningai renkasi gėrimus, iš kurių buvo pašalintas alkoholis. Žinoma, įtakos tam turėjo ir smarkiai išsiplėtusi bealkoholinių gėrimų pasiūla“, – sako V. Drulienė.

Prekybos tinklo „Maxima“ pardavimų duomenys rodo, kad 2018-aisiais, palyginus su ankstesniais metais, bealkoholinių gėrimų kiekiniai pardavimai išaugo beveik dvigubai. Labiausiai lietuviai pamėgo nealkoholinį sidrą – šio gėrimo pernai nupirkta net 160 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Kur kas daugiau nei 2017-aisiais pernai nupirkta ir nealkoholinio alaus bei nealkoholinio vyno – net 90 proc.

Prie kintančių visuomenės įpročių sparčiai derinasi ir gėrimų gamintojai. Parduotuvėse pastaraisiais metais smarkiai išaugo nealkoholinių gėrimų pasiūla, o daugiausiai naujovių pasiūlė alaus gamintojai.

„Jei, pavyzdžiui, 2014 metais mūsų parduotuvėse pirkėjai galėjo rinktis vos iš 15 nealkoholinio alaus rūšių, tai šiuo metu didžiosiose parduotuvėse siūlome per pusšimtį skirtingų nealkoholinio alaus ir nealkoholinių alaus kokteilių gėrimų. Pirkėjai, turėdami tokį gausų nealkoholinio alaus pasirinkimą gali paragauti ne tik Lietuvos ir užsienio aludarių gaminamo nealkoholinio alaus, bet ir įvairių skonių gėrimų, ruoštų pagal skirtingas nealkoholinio alaus gamybos technologijas“, – teigia V. Drulienė.

Praėjusių metų pardavimų duomenys rodo, kad labiausiai šalyje krito vyno ir stipriųjų alkoholinių gėrimų – degtinės, konjako, brendžio, trauktinės, tekilos ir kitų – pardavimai. Palyginus su ankstesniais metais, pernai bendrai tokių gėrimų gyventojai pirko 10 proc. mažiau.

Taip pat pastebimai sumažėjo ir kitų alkoholinių gėrimų pardavimai – visų rūšių alkoholinio alaus ir skirtingų alaus kokteilių. Tokių gėrimų lietuviai pernai bendrai nupirko 8 proc. mažiau nei 2017 metais.

Jums gali patikti