Naujienų portalas

Tyrimas: Šiaurės Lietuva dievina šunis, likusi jos dalis – kates

Kaip rodo Europos naminių gyvūnų augintojų maisto pramonės federacijos (FEDIAF) duomenys, naminių augintinių Europoje daugėja – ypač šunų ir kačių. Federacijos skaičiavimais, Europos Sąjungoje šiuo metu priskaičiuojama daugiau nei 68 milijonai namie auginamų šunų ir beveik 74 milijonai kačių, 40 milijardų dekoratyvinių paukščių, 20 milijonų mažų žinduolių ir nesuskaičiuojami milijonai akvariumuose auginamų žuvyčių. Siekiant išsiaiškinti Lietuvos gyventojų augintinių laikymo įpročius, šių metų vasario mėnesį „Kika Group“ užsakymu buvo atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Paaiškėjo, kad daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų šiuo metu namie augina kokį nors gyvūną – taip atsakė net 60 proc. apklausos dalyvių. Įdomu tai, kad meilė katėms ir šunims priklauso nuo gyvenamosios vietos, šeiminės padėties ir gaunamų pajamų.

Šalies regionas lemia augintinio rūšį

Pasak „Kika Group“ rinkodaros vadovės Agnės Dovydėnės, daugiausia gyvūnų auginama Šiauliuose – teigiamai atsakė 71 proc., šiek tiek mažiau Klaipėdoje ir Panevėžyje – 65 proc., vilniečių, auginančių gyvūną namie, buvo mažiausia – 53 proc.

„Tyrimas atskleidė, kad kitaip nei daugumoje Europos šalių, Lietuvoje labiau mylimos katės – 58 proc. apklaustųjų prisipažino namie laikantys būtent jas. Apibendrinus gautus rezultatus paaiškėjo, kad 65 proc. šiauliečių, 61 proc. panevėžiečių ir 59 proc. klaipėdiečių namie dažniau laiko šunis, o 55 proc. kauniečių ir 60 proc. vilniečių – kates. Tai paaiškinti turbūt galima tuo, kad mažesniuose miestuose, kur žmonių tankumas mažesnis ir pastatais neapstatytų erdvių yra daugiau, išvesti pavedžioti šunį yra daugiau galimybių nei Vilniuje ar Kaune. Be to, nemažai įtakos tokiam pasirinkimui gali turėti ir skirtingas nedarbo lygis, nes šuns priežiūrai reikia daugiau laiko, kurio nuolat užimti darbingo amžiaus didmiesčio gyventojai skirti ne visada gali. Tiesa, didmiesčių gyventojai yra išrankesni, todėl dažnai teiraujasi specialių skanėstų savo gyvūnams, naujausia technologija paremtų pašarų ar nišinių priežiūros priemonių, o mažesnių miestų pirkėjai yra racionalesni ir aiškiai pasveria gaunamos naudos bei kainos santykį, tad gyvūnų priežiūros mados jiems ne tokios paveikios“, – šypsosi „KIKA Group“ rinkodaros vadovė. A. Dovydėnė.

Pasak jos, iš apklausos atsakymų matyti, kad gyvūno pasirinkimui įtakos turi ir šeiminė padėtis: turintys vaikų mieliau augina šunį – taip atsakė 60 proc., neturintys vaikų mieliau laiko katę, nes su šunimi namų erdvę dalijasi 49 proc. apklaustųjų. Tačiau ne mažiau svarbios ir gaunamos pajamos: 70 proc. kas mėnesį gaunančių iki 300 Eur teigė auginantys katę, tačiau uždirbantys nuo 700 iki 1000 ir daugiau Eur per mėnesį dažniau augino šunį – taip atsakė apie 60 proc. apklaustųjų.

Pripratę nuo vaikystės

Dažnai pirmuosius vaikystėje turėtus keturkojus draugus sunku pamiršti ir suaugus, tad dažnai jau savo valia įsigytą gyvūną žmonės renkasi apimti sentimentų. Paklausti apie auginamo gyvūno veislę, dauguma apklausos dalyvių nurodė auginantys beveislį gyvūną – tokių buvo 28 proc., dar 21 proc. nurodė namus suteikę mišrūnui, 6 proc. Lietuvoje augina vokiečių aviganius, 4 proc. – Jorkšyro terjerus, 3 proc. – rusų mėlynuosius katinus, 3 proc. namie laiko Labradoro retriverius, 3 proc. – toiterjerus, o 2 proc. mėgaujasi britų trumpaplaukių draugija.

„Kad net suaugę norime pūkuoto kompanjono, kuris nuramintų, pralinksmintų ar išsklaidytų vienatvę, rodo ir apklausa: 41 proc., paklausti, kodėl renkasi gyvenimą su augintiniu, patvirtino tokį draugą turėję vaikystėje, tad prie gyvūno buvimo namuose yra pripratę, tačiau nemažai žmonių minėjo psichologinius gyvenimo su augintiniais aspektus – 39 proc. atsakė, kad gyvūnas mažina kasdien patiriamą stresą, o 28 proc. apklaustųjų jis  slopina vienišumo jausmą. Dar 24 proc. žmonių, įsigydami gyvūną, norėjo išmokyti vaikus atsakomybės jausmo“, – sako A. Dovydėnė.

Tiesa, net reikšdami savo meilę, šeimininkai augintinį pas veterinarą veda retai: 10 proc. savo augintinius jam parodo bent kartą per 3 mėnesius, dar 20 proc. – kartą per 6 mėnesius, tačiau didžioji dalis – 38 proc. – pasitenkina vienu vizitu pas specialistą per metus. Priežastys, kodėl lietuviai gyvūną veda pas veterinarą – tradicinės, tačiau neraminančios: 67 proc. apsilanko pas specialistą tada, kai nori gyvūną paskiepyti, 55 proc. – ligos ar traumos atveju, o išvalyti ausų ar pakirpti nagų – 15 proc. Pasak A. Dovydėnės, liūdniausia, kad 7 proc. dalyvavusių apklausoje pripažino, jog savo augintinio pas veterinarą neveda visai – tai reiškia, kad šie gyvūnai lieka neskiepyti nuo įvairių ligų, neprižiūrimas jų mitybos racionas ir organizmo būklė, o traumos atveju augintiniai net nesulaukia tinkamos pagalbos.

Gyvūnų šėrimo ypatybės

„Apklausa parodė, kad per mėnesį gyvūnų šeimininkai jų priežiūrai skiria 40 ir daugiau eurų. Suma nemenka, tačiau klausimas – ar šie pinigai išleidžiami kokybiškam gyvūno ėdalui, mat dauguma tyrimo dalyvių – 59 proc. – atsakė perkantys tokį pašarą, kurį mėgsta jų gyvūnas ir tik 46 proc. atkreipia dėmesį į maistinę sudėtį bei pašaro paskirtį. Tiesa, džiugina tai, kad didžioji dalis jų gyvūnams maistą perka specializuotose gyvūnų parduotuvėse, kur gali sulaukti profesionalo rekomendacijų – taip atsakė 61 proc.

Kita medalio pusė – netinkamas racionas „norint kaip geriau“. 15 proc. apklaustų gyvūnų šeimininkų prisipažino maitinantys juos likučiais nuo savo stalo, tačiau ne visada tai, kuo mėgaujamės mes, tinka gyvūnui – tiek dėl maistinės sudėties, tiek dėl grėsmės jį peršerti. Pavyzdžiui, šunys visiškai nevirškina bulvių, tad, pasidalinę savo bulvytėmis, galite sukelti jam vėmimo ar viduriavimo priepuolius, pieno produktai ir jūros gėrybės katėms gali sukelti alergijas, o dažnas keturkojo „vaišinimas“ šokoladu – centrinės nervų sistemos pakitimus. Taip, kaip atidžiai skaitome perkamų produktų etiketes, norėdami maitintis sveikai, derėtų elgtis ir perkant pašarą savo augintiniui, juk jų sveikata taip pat priklauso nuo mitybos. Dauguma net nesusimąsto, kad specializuotas maistas yra profesionaliai subalansuotas, jog atitiktų būtinas gyvūno veislei dienos šėrimo ir vitaminų bei mikroelementų normas, todėl, parinkdami pašarą  gyvūnui, nulemiame ir jo sveikatos būklę bei gyvenimo trukmę“, – sako „KIKA Group“ rinkodaros vadovė A. Dovydėnė.

2018 m. vasario 2–13 d. „Kika Group“ užsakymu bendrovė „BERENT Research Baltic“ atliko visuomenės nuomonės tyrimą apie Lietuvos gyventojų gyvūnų laikymo įpročius. Tyrimo metu buvo apklausta 1000 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 65 m. amžiaus.

 

Jums gali patikti