Naujienų portalas

2020-ųjų metų reikšmingi darbai Lietuvos partizanams atminti. Apžvalga.

2020 – ieji metai, nors pažymėti kovos su pandemija akistata, Lietuvos laisvės kovotojų atminimo veikloje buvo reikšmingi ir gausūs darbais.  Įvyko memorialo žuvusiems ir nukankintiems Lietuvos partizanams bei ryšininkams atidarymas Kryžkalnyje, buvo atidengtas antkapinis paminklas Adolfui Ramanauskui – Vanagui Valstybės vadovų panteone Antakalnio kapinėse, surasta partizano Antano Kraujelio-Siaubūno bunkeris – slėptuvė, išleista knygų partizanų atminimo temose, rodyti filmai ir parodos, pristatyta projekto „Laisvės kovų dainos“ naujos partizanų dainų interpretacijos bei video klipai, inicijuoti nauji darbai 2021 – iesiems.

Atidengtas Lietuvos partizanams atminti skirtas memorialas Kryžkalnyje

2020 m. rugsėjo 20 dieną Kryžkalnyje atidengtas Lietuvos partizanams atminti skirtas memorialas, kuriame įamžinta 20 000 partizanų, paaukojusių gyvybes už Tėvynės laisvę. Memorialo autorius Tadas Gutauskas džiaugiasi, jog pavyko sukurti simbolį, kuris padės drąsiai kalbėti apie mūsų tautos didvyrius. Ką daro okupantai?  Išgriauna užgrobtos valstybės simbolius, nes jie yra žmonių tapatybės šaltinis. Mano reikalas yra sukurti tokius simbolius, kurie mus stiprintų“, – kalbėjo skulptorius.

Idėja gimė 2017 metais, kai į skulptorių Tadą Gutauską  kreipėsi patriotinės organizacijos, kad jis padėtų įamžinti visus žuvusius partizanus. „Mintis buvo, kad atsirastų Lietuvoje vieta, kur būtų įamžintas atminimas visiems žuvusiems partizanams. Tai turėjo būti didingas nacionalinis projektas, kuris apjungtų daugybę mažų paminklų, atminimo ženklų, nes vieningos pagrindinės partizanų pagerbimo vietos Lietuvoje dar nebuvo“, – pasakojo Tadas Gutauskas.

Skulptorius pasakojo kaip vieną dieną, vykstant projekto procesui, jis sulaukė partizano Juozo Lukšos – Daumanto žmonos Nijolės Bražėnaitės skambučio: „Ji klausia, ar čia Jūs tas skulptorius, kuris nori įamžinti partizanus. Mes tada su Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžiu galvojome kaip tą žemę, ant kurios dabar stovi memorialas, nupirkti. Ten buvo ūkinė žemė, ne valstybinė, o kol tu neturi žemės, tu negali daryti projekto. Reikėjo finansų. Ir Nijolė Bražėnaitė sako tuomet telefonu, kad ji pabandys padėti“, – pasakojo apie memorialo organizacinę dalį Tadas Gutauskas.

„Kalavijas įsmeigtas į kalvą, tarsi laisvės, išsivadavimo, galios simbolis. Atkirsta kalno atodanga suformuoja tą aikštę. Tai ir viskas, nieko daugiau ir nenorėjau. Mano su architektu Sauliumi Pamerneckiu  idėja buvo sukurti labai organišką kompoziciją, be didelės intervencijos į gamtą“, – pasakojo skulptorius Tadas Gutauskas.

Atidengtas antkapinis paminklas Adolfui Ramanauskui – Vanagui

 2020 m. spalio 6 dieną buvo atidengtas antkapinis paminklas Adolfui Ramanauskui – Vanagui. Adolfui Ramanauskui – Vanagui skirto atminti antkapinio paminklo konkurse pareiškė norą dalyvauti 19 skulptorių. Komisija buvo sudaryta iš kultūros, meno, kitų sričių atsakingų institucijų atstovų. Nugalėtojas buvo išrinktas atsižvelgus į paminklo idėjinių ir plastinių sprendinių meninę kokybę, meninės idėjos autentiškumą, išraiškos priemonių ir reikšmių tikslingumą, taip pat buvo atsižvelgta į kontekstą – paminklo ir antkapio ansamblio dermę su Lietuvos valstybės vadovų laidojimo vietoje esančia kapaviete.

“Malonu, kad jaunimas vis daugiau domisi mūsų tautos laisvės kovomis, kad populiarėja jaunimo žygiai partizanų laisvės kovų vietomis, tačiau galvoju, kad turėtume garsiau, valstybės lygiu, kalbėti apie mūsų tautos didvyrius, apie tai, kad mes galime ir turime didžiuotis savo tautos laisvės kovų istorija, kalbėti apie tai, kaip visą sovietmetį buvo klastojama mūsų laisvės kovų istorija, apie tai, kad Lietuvos priešai ir dabar dirba savo juodą darbą stengdamiesi skleisti dezinformaciją. Jaunoji karta jau negali žinoti savo patirtimi tiesos, o dažnai kartojamas melas, neduodant jam deramo atkirčio, jaunam žmogui gali imti atrodyti kaip tiesa. Manau melą skleidžiančiųjų ir yra toks  tikslas”, – kalbėjo partizanų vado Adolfo Ramanausko – Vanago dukra Auksutė Ramanauskaitė – Skokauskienė.

Atrasta partizano Antano Kraujelio-Siaubūno bunkeris-slėptuvė

Utenos rajono Papiškių kaime buvusioje Pinkevičių sodyboje surastas ilgiausiai prieš sovietų okupaciją ginklu kovojusio partizano Antano Kraujelio-Siaubūno bunkeris-slėptuvė.

Iš visų žinomų partizaninių slėptuvių ši įrengta vėliausiai – 1960 m. Slėptuvė unikali ir dar dviem požymiais: jos sienos ne medinės, kaip įprasta, o sumūrytos iš akmenų, todėl slėptuvės erdvė išliko nepakitusi. Netradicinė buvo ir jos įrengimo darbų seka – pirmiausiai įrengta slėptuvė, o tik paskui ant jos sumūryta duonkepė krosnis ir įrengtas namas. Dėl šio slėptuvės unikalumo kagėbistai slėptuvės maketą naudojo kaip mokomąją priemonę KGB aukštojoje mokykloje Maskvoje.

Antano Kraujelio atminimo įamžinimo labdaros ir paramos fondui įsigijus Pinkevičių namą ir pradėjus ruošti būsimo muziejaus projektą, fondo direktoriaus Viliaus Maslausko iniciatyva šį lapkritį Pinkevičių sodyboje buvo atlikti archeologiniai tyrimai. Tyrimus organizavo ir koordinavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vyriausiasis istorikas Dalius Žygelis, juos atliko Kultūros vertybių globos tarnybos specialistai – vadovas, archeologas Linas Kvizikevičius ir archeologė Vitalija Vėževičienė. Tyrimus finansavo Krašto apsaugos ministerija.

Antano Kraujelio palaikai surasti 2019 m. birželio 13 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro inicijuotų ir vykdytų archeologinių tyrimų metu Vilniaus Našlaičių kapinėse. Palaikai surasti po kelių dešimtmečių A. Kraujelio artimųjų, istorikų ir archeologų vykdytų paieškų.

2019 m. spalio 26 d. ilgiausiai prieš sovietų okupaciją kovojusio partizano palaikai iškilmingai palaidoti Vilniaus Antakalnio kapinėse, Lietuvos kariuomenės karininkų laidojimo kvartale.

Išleista knyga apie partizanų mūšius

Šiais metais leidykloje „Vox Altera“ išleista kario, rašytojo Ernesto Kuckailio knyga „Dešimt kautynių“. Joje aprašyta dešimt partizanų mūšių, nuo 1945 m. iki 1950 metų. Knygos iniciatorius – leidykla „Vox Altera“. „Leidyklos nuomone, tai itin aktuali tema šiuo laikotarpiu. Žinodami, kad turiu sukaupęs tyrinėjimų medžiagos, pasiūlė tai padaryti“, – pasakojo Ernestas Kuckailis. Karys sakė, jog šiais metais tęsė Juozo Vitkaus -Kazimieraičio žūties vietos paieškas, kol kas nesėkmingai, bet yra minčių, kur ir kaip pradėti naują sezoną.

Merkinės krašto muziejui A.Ramanausko – Vanago skulptūra

 2020 metais Merkinės krašto muziejus pradėjo parengiamuosius darbus kuriant skulptūrą Lietuvos partizanų vadui A.Ramanauskui – Vanagui. Skulptūra Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 dienos deklaracijos signatarui, Dainavos apygardos ir Merkinės bataliono vadui A.Ramanauskui – Vanagui kuriama pagal garsiąją 1947 m. fotografiją. Skulptūrą kuria skulptorius Gintautas Lukošaitis.  Sukurta skulptūra planuojama eksponuoti Merkinės krašto muziejuje.

Sukurtos naujos partizaninių dainų interpretacijos

 Patriotinio muzikinio projekto „Laisvės kovų dainos“ dainininkė Agnė Sabulytė kartu su Lietuvos kariuomenės kūrybine komanda gegužės 17-ą, partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną, pristatė karantino sąlygomis įrašytą naują versiją partizanų dainos „Oi Sakalėli“. „Oi Sakalėli“ nauja versija – klasikos ir liaudies žanrų sintezė, interpretuojama lyriško dainininkės Agnės Sabulytės ir arfistės Viktorijos Smailytės dueto. Klipas nufilmuotas Dainavos apygardos įvairiose atmintinose vietose, taip, pasak projekto autorių, atiduodant pagarbą Lietuvos partizanų vadui Adolfui Ramanauskui – Vanagui.

„Klipo istorija tarsi simboliškai kviečia plačiau pažvelgti į šalies istorijos atminimo puoselėjimą, – lankant svarbias istoriškai vietas, sodinant medį, uždegant žvakę, ieškant kitų priemonių skleisti žinią apie Tėvynės didvyrius bei kviesti patriotiškai mąstyti to dar nedarančius“, – kalbėjo projekto „Laisvės kovų dainos“ vadovas, istorijos entuziastas Alkas Paltarokas.

Lapkričio 23 dieną, Lietuvos kariuomenės dienos proga patriotinis muzikinis projektas „Laisvės kovų dainos“ pristatė dar vieną naują partizanų dainos interpretaciją, taip sveikindamas kariškius su jų diena. Pristatoma partizanų daina „Menu, atbridot Jūs per sniegą“, kurioje apdainuojamas Aras – Vytautas Kvedaras, žuvęs kartu su kai kuriuose dainos variantuose minimais Dulke – Jonu Česnavičiumi, Medeliu – partizanu nuo Zarasų ir Apyniu – Vytautu Salykliu, – Agnės Sabulytės ir kompozitoriaus Mantauto Krukausko bendras darbas. Projekto „Laisvės kovų dainos“ iniciatoriai siekia sukurti laisvės kovų muzikinį paveldą, naujas jo interpretacijas, ruošiama partizanų dainas įrašyti bei išleisti su Lietuvos kariuomenės orkestru. „Kiekvienas savo darbu galime prisidėti prie valstybės kūrimo,  šviesti ir įkvėpti visuomenę, skatinti pilietiškumą, pasididžiavimą ir kovinę dvasią“, – kalbėjo projekto „Lietuvos laisvės kovų dainos“ viena iniciatorių dainininkė Agnė Sabulytė.

Visuomenei pristatytas filmas „Partizanas“

 „Tai, kad „Partizanas“ rodytas kino salėse, man pačiai milžiniškas įvertinimas. Tai, kad jis rinko tiek žmonių, iš viso neįtikėtina. Sėkmę lemti galėjo keli dalykai – tikrai gerai organizuota filmo pristatymo visuomenei kampanija ir kontekstas. Žiūrovai buvo truputį suirzę po 2019 metais išleistų meninių filmų, kuriuose mūsų pasipriešinimo kovų istoriniai kontekstai atskleidžiami labai savotiškai.

Filmas kino teatrų tinkleliuose išbuvo visą mėnesį ir jei ne pandemija, bei paskelbtas karantinas, kas žino, gal skaičiai būtų dar gražesni. „Partizano“ kino salėse tikrai nespėjo pamatyti moksleiviai, kurie dažniausiai būna viena plačiausių tokių juostų auditorijų, bet matysim.

Aš džiaugiuosi, kad filmas parodė rezultatą. Galbūt kitiems kino kūrėjams bus lengviau įgyti kino teatrų pasitikėjimą ir pristatyti savo darbus“,- pasakojo filmų partizanine tema režisierė Agnė Zalanskaitė.

„Laisvės kariai“- istorinis dizaino tyrimas

 Drabužių dizainerio Giedriaus Paulausko parodoje „Laisvės kariai“ pirmą kartą visuomenei pristatytas šešerius metus trukęs istorinis dizaino tyrimas ir jo rezultatai: atkurta partizanų uniforma ir jų naudota simbolika.

“Šia paroda atiduodu pagarbą partizanams, ryšininkams bei visiems kovotojams už Lietuvos laisvę. Kuo aiškiau juos prisiminsime, tuo stipriau jie bus gyvi mūsų atmintyje. Praeitais metais be parodos, išleidome ir leidinį “Laisvės kariai” lietuvių bei anglų kalbomis, taip pat “Laisvės karių” svetainę. www.laisveskariai.lt”, – džiaugėsi G. Paulauskas.

Laisvės kovų paveldas apjugia Lietuvos piliečius

„Tikrai galima pasidžiaugti, jog 2020 – ieji metai buvo ypač turtingi Laisvės kovų istorinės atminties turiniu. Matome didelį visuomenės dėmesį ir įvairių sričių profesionalų darbą, kurio dėka edukuojama jaunoji karta ir pagerbiama šalies didvyriška kova prieš sovietų okupaciją. Visi darbai turi išliekamąją vertę. Laisvės kovų paveldas yra ypač svarbi mūsų istorijos, identiteto ir valstybingumo dalis. Gražios ir kūrybiškos iniciatyvos apjungia Lietuvos piliečius bei parodo pasauliui mūsų tautos didžiausią troškimą per amžius – nepriklausomybei ir laisvei“,- pasakojo komunikacijos kompanijos vadovas Alkas Paltarokas.

Jums gali patikti