Naujienų portalas

Agnė Zalanskaitė: kuo reiklesni sau esame, tuo daugiau tos laimės kasdieninės ir geros nuotaikos.

Agnė Zalanskaitė yra viešųjų ryšių ir komunikacijos profesionalė, kuri savo įgimtą talentą įdomiai pasakoti istorijas vis dažniau išreiškia dokumentiniais filmais. 2011-2012 metais A. Zalanskaitė prisidėjo prie istorinių dokumentinių filmų „Pavergtųjų sukilimas“, „Nežinomi didvyriai“, „Likau gyvenimo paraštėje“ kūrimo. 2017 metais Agnė Zalanskaitė pristatė debiutinį pilno metro dokumentinį filmą „Nepaprasta auka“, pasakojantį pasipriešinimo kovų pradininko, pulkininko Juozo Vitaus-Kazimieraičio gyvenimo istoriją. Surengta per 50 peržiūrų Lietuvos regionuose, filmas plačiai parodytas JAV lietuvių bendruomenėse, taip pat Lietuvos ambasadose užsienyje.

2018 m. kovo 5 d. minint Adolfo Ramanausko-Vanago gimimo šimtmetį, visuomenei pristatytas ir per LRT parodytas jos filmas „Nenugalimas“, kuriame įtaigiai ir tikroviškai atskleista labai dramatiška Vanago gyvenimo ir kovos istorija. Naujausias 2020 m. Agnės Zalanskaitės filmas „Partizanas“ pasakoja negirdėtą Prisikėlimo apygardos vado Juozo Paliūno-Ryto istoriją.

Agnė visuomet atkyvi ir labai veikli moteris. Kokie jos pozityvumo ir energijos receptai.

Kaip geriausiai pradėti rytą?

Laikas sau – vienas svarbiausių elementų balansui. Mano laikas sau visad būna ryte. Lėta rutina pamažu įsuka į dienos darbų verpetus. O ji paprasta. Geros kavos puodelis ir dienos akcentai kalendoriuje. Žinių apžvalga. Aš skaitinėju tik užsienio šaltinius. Dar lengva mankšta ir dušas. Ryte stengiuosi nereaguoti į iššokančius socialinių tinklų pranešimus, neatsiliepiu į skambučius, netikrinu pašto dėžutės. 

Geros nuotaikos receptas, ar pasidalintumėte su skaitytojais?

Didžiausią susierzinimą sukelia nepadaryti darbai arba neįvykdyti įsipareigojimai. Ir dar – per dideli lūkesčiai. Todėl stengiuosi nieko neatidėti, geriau su rezervu planuoti ir per daug nesitikėti. Tada viskas gerai: tiek darbe, tiek gyvenime. Ir dar, kažkaip po truputį atrandu, kad kuo mažiau reikalaujame iš kitų ir kuo reiklesni sau esame, tuo daugiau tos laimės kasdieninės ir geros nuotaikos.

Kokia paskutinė skaityta knyga ir kino filmas jums paliko stipriausią įspūdį, ką rekomenduotumėte?

Kaip tik baigiau skaityti Jack Fairweither “Savanorį”, istoriją apie Lenkijos pasipriešinimo kovotoją Vitoldą Pilecki, patekusį į Aušvico koncentracijos stovyklą. Jaunas vyras nusprendė savo kailiu patirti kankinimų siaubą, lageryje įkūrė pogrindį ir nors jo sukilimo planas nepavyko, tai pribloškianti, tikra istorija, kurią reikėtų perskaityti kiekvienam.

Kalbant apie filmą, paskutinis žiūrėtas buvo “Grenlandija”. Vadinčiau jį sekmadienio filmu, bet po jo liko klausimas: kas geriau, ar į žemę skriejant milžiniškam asteroidui žūti su visa žmonija, ar būti tarp kelių tūkstančių išrinktųjų, išgyvenusių katakombose.

Kur planuojate keliauti kitais metais ar šią žiemą jei leis aplinkybės?

Kai tik aplinkybės leis, keliausiu į JAV, kur lietuvių bendruomenėse planuojame pristatyti mano filmą “Partizanas”, o ir truputį padirbėti archyvuose. Apskritai, kelionių labai trūksta, kadangi tamsiuoju periodu alternatyvų saulei Lietuvoje daugiau nėra.

Kas jus labiausiai palaikė per pirmąjį karantiną?

Jei atvirai, karantinas man asmeniškai nebuvo kažkoks labai didelis iššūkis, net atvirkščiai – labai produktyvus laikas. Kadangi turiu privilegiją dirbti nuotoliniu būdu, o kūrybiniams projektams reikia susikaupimo, tuščiose Vilniaus gatvėse atradau įkvėpimą. Daugiau laiko skyriau sveikatingumui, susitvarkiau mitybą. Visi karantino savaitgaliai buvo užpildyti amžinai nukeliamų darbų sąrašu, pavyzdžiui, susitvarkyti archyvus ir pan.

Žmonėms, kuriems karantinas tapo sunkiu išbandymu, linkiu neprarasti vilties ir galvoti apie ateitį, skirti laiko dalykams, kuriems jo neatsirasdavo, drąsiau žengti į neatrastas „žemes“, išbandyti kažką naujo.

Ar jau ruošiatės Kalėdoms, ir kaip planuojate jas sutikti?

Šiais metais laukia kitokios Kalėdos. Bet man patinka. Nes turbūt pirmą kartą dovanų šurmulys neužgoš esmės: blizgučius nustelbs tikrumas. Šventinę rutiną pakeis nuoširdus artimo ilgesys. Perkrautus stalus – online pokalbiai. Kažkodėl tikiu, kad bus net geriau. Šiemet pirmą kartą atvirukais pasirūpinau anskčiau. Juos rašysime ranka.

Foto: iš asmeninio archyvo

Jums gali patikti