Naujienų portalas

Apie Lietuvos partizanų Kalėdas ir šiandienos nuotaikas (VIDEO)

Pasauliui pasitinkant didžiąsias metų šventes sudėtingoje situacijoje, stebint kariuomenės, šaulių, savanorių įsitraukimą į pandemijos suvaldymą, kaip šventės kare atrasdavo savo vietą pasakoja istorikė, knygos „Lietuvos partizanų valstybė“ bendraautorė dr. Aistė Petrauskienė.

Istorikė teigia, kad galėtume įžvelgti partizanų švenčių kalendorių, kurį sudarytų religinės šventės, tokios kaip Kalėdos, Velykos, pasaulietinės – Motinos diena, vasario 16 diena, ir pergalės, laimėto mūšio šventės.

„Šventės puoselėja tradicijas ir jungia bendruomenes, karas visa tai griauna. Šventės karo sąlygomis nėra džiugios ar pakylėjančios, tačiau kuria bei stiprina bendruomeniškumo jausmą, naujus, nors ir ne kraujo ryšiu paremtus šeimyninius santykius, kai partizanai tampa broliais, rėmėjos, ryšininkės – seserimis. Svarbūs švenčių simboliai, tvirtinantys tarpusavio ryšius ir ryšį su tvariuoju pasauliu, buvo legaliai gyvenusių asmenų namuose paruoštos vaišės, pašventintas kalėdaitis“, – pasakojo Aistė Petrauskienė.

LLKS Tarybos prezidiumo sveikinimas Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų proga, 1949 m.

„1949m. gruodžio 15d.

Kalėdų Švenčių ir Naujų 1950 metų proga sveikiname visus kovotojus dėl Lietuvos laisvės.

Nenumaldomai, nors iš lėto, artėja neišvengiamos dviejų pasaulių lemiamos grumtynės, kurių pasėkoje turės žlugti netiesa, neteisė ir nelaisvė; artėja audra, po kurios pasaulyje turės įsiviešpatauti taika, pagrįsta laisvų žmonių , tautų ir valstybių laisvu bendradarbiavimu, savitarpiniu pasitikėjimu, draugiškumu ir meile.

<…>

Visiems kovotojams dėl Lietuvos laisvės linkime dvasinės stiprybės, energijos ir sėkmės šiai kovai garbingai tęsėti. Lemiamojo žygio trimitai teranda kiekvieną mūsų visiškai pasirengusį!“

(LLKS Tarybos prezidiumo sveikinimas Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų proga, Lietuvos ypatingasis archyvas, fondo nr. K-1, apyrašo nr. 58, bylos nr. 44618/3)

„Kalėdos po žeme!”

Skaitant partizanų dienoraščius galima pastebėti kiekvieno asmeninį, skirtingą santykį su situacija. Citata iš partizano Liongino Baliukevičiaus – Dzūko dienoraščio parodo skaudų švenčių sutikimą.

„Gruodžio 25 d. Vakaras. Guoba su Viesulu išeina alaus parsivežti. Pamažu pas mus sueina visi „žaibukai“ (Vanagas, Žilvitis, Viesulas) su savo „gaspadoriumi“. Klausomės radijo. Iš visų pusių skamba kalėdinės dainos. Perduoda Anglijos karaliaus, popiežiaus, Trumeno ir kt. kalėdinius sveikinimus. Muzika, dainos… Tenai atgijo gyvenimas. Mūsų bunkeryje po žeme, vienuolika vyrų susirinko praleisti Kalėdų. Kurgi tos Kalėdos dingo, kada viešpatauja šiluma ir jauki ramybė? Kalėdos po žeme!… Rašau šias eilutes ir drebu iš šalčio. Negalėčiau pasakyti, kad mūsų nuotaika būtų kalėdinė. Ji – dirbtinė. Visi susimąstę, tik retkarčiais pajuokauja…“

Daug optimistiškesnė partizano Alekso Meškausko – Pauliaus dienoraščio citata:

„1948-XII-30. Šiandien hebra ruošiasi sutikti Naujuosius metus. Pasirodo pasiryžę daugiau praeities klaidų nekartoti, atšvęsti geriau kaip Kalėdas. Švęs, žinoma, miške, nes pas diedukus gali būti sekimas <…>

1949.I.I.<…> Vakaro programa buvo maždaug tokia: 1 dieną prieš tai buvo išsiuntinėti kvietimai į pobūvį Naujiems metams sutikti. Pavaišinti buvome pasiruošę nors ir kukliai, bet tarp kitko programą turėjome įdomią. Buvo papuošta charakteringa eglutė. Vanagų orkestras (7 muzikantai) ir oracijos. Svečių turėjome 12 asmenų, 6 vyrai ir 6 moterys. Atėjus puse 12-tos sukalbėjome bendrą maldą, sugiedojome giesmę “Marija, Marija”, himną …”

Partizanų Kalėdos labai stipriai rezonuoja su tuo, ką turime šiandien

Iš partizanų dienoraščių matyti, kad partizanų švenčių programoje daug meninių pasirodymų. Aktorius, režisierius Justas Tertelis kartu su Teatru „Atviras ratas“ kuriantis partizaninio laiko temoje sako, jog turime dalintis savo tautos istorijomis, kad nepamirštume vertybių. „Žmogaus prigimtyje yra noras dalintis tuo, kas jam yra svarbu – vertybėmis ir istorija. Istoriją mes turime, bet kiek skiriame dėmesio, kad išgirsti ją. Tai labai svarbi mūsų identiteto dalis“, – kalbėjo Justas Tertelis. Režisierius kviečia susimąstyti apie dabartinį mūsų laiką, apribojimus, ką jie mums duoda: „Šiandien mes komunikuoti galime, bet negalime fiziškai susitikti, pajutau, kiek svarbu susiėjimas kartu. Teatras būtent tą turi. Partizanų Kalėdos labai stipriai rezonuoja su tuo, ką turime šiandien. Tik jiems buvo šimtą kartų sunkiau. Karo sąlygomis aš įsivaizduoju šventės tampa dar svarbesnės“. Justas Tertelis belaukiant Kalėdų linki džiaugsmo viduje, surasti šventę savyje, kokios tos sąlygos bebūtų: “Žmonės gyvenę miške, kovoję už laisvę, kiekvieną dieną galintys prarasti gyvybę, mokėjo džiaugtis. Mes galime taip pat”.

Partizanų atminimas gyvas kūryboje šiandien

2019 metais prieš Kalėdas patriotinio muzikinio projekto „Laisvės kovų dainos“ iniciatoriai istorijos entuziastas, komunikacijų kompanijos vadovas Alkas Paltarokas ir dainininkė Agnė Sabulytė, vystantys idėją, kad partizanų dainos suskambėtų su kariuomenės orkestrais, pristatė partizaninės tematikos kūrinį ir jo vaizdo klipą „Kalėdos 1948“, pagal Laisvės kovų poetės Dianos Glemžaitės eilėraštį „Kūčių vakarą“, kuris pačios autorės skirtas 1947 m. gruodžio 17d. žuvusio partizano Jono Bulovo – Vėjo atminimui.

Poetės D. Glemžaitės kūryba dainos autoriams kompozitoriui D. Gnedinui ir dainininkei A. Sabulytei buvo įkvėpimo ir atspirties taškas sukurti muzikinį dialogą su laisvės kovų dalyvių kūryba, perimant jų tikėjimą, pamatines vertybes, stengiantis pajausti stiprią ir ploną išgyvenimo ribą, tarp mirties ir gyvenimo, net kai ateina Kalėdos ir atrodo karui vietos neturėtų būti.

„Šiandien pasauliui susidūrus su pandemija, mes taip pat kariaujame, tik kitaip, tačiau reikia tų pačių dalykų: sąmoningumo, atsakomybės, drąsos. Visą advento laikotarpį projektas „Laisvės kovų dainos“ kvietė muzikantus ir ne tik mokytis, dainuoti partizanų dainas, dalintis įrašais, taip pažįstant istoriją per muziką, atiduodant pagarbą mūsų tautos didvyriams, išgirstant istoriją, ją nešant kitiems, ir pasitinkant Kalėdas su mintimi apie tuos, kurie kovojo už mūsų tautos laisvę“, – kalbėjo Agnė Sabulytė.

Poetė Diana Glemžaitė istorijoje paliko ne tik kovų už laisvę pėdsaką, bet ir laikoma viena žinomiausių rezistencijos poečių, iki šiol pagal jos tekstus kuriamos dainos. Grupės „Skylė“ daina „Nebelauki manęs“ iš albumo „Broliai“ taip pat sukurta pagal Dianos Glemžaitės tekstą.

„Labai svarbu suprasti, kas mes esame ir ką galime padaryti kiekvienas nuo savęs, kad išsaugotume tai, ką iškovojo mūsų protėviai“, – belaukiant Šventų Kalėdų kalbėjo Alkas Paltarokas.

Partizaninės dainos interpretacija

 

Jums gali patikti