Naujienų portalas

„Art Minsk“ pirmąjame meno festivalyje išskirtinis dėmesys Lietuvos menininkams

Šiuolaikinio meno festivaliai ir didelio masto tarptautinės parodos ypač populiaros vakarų pasaulyje. Kaimyninėje Baltarusijoje nesesenai prasidėjo pirmasis, tokio plataus formato, meno festivalis. Apie novatorišką projektą ir Lietuvos bendradarbiavimą kalbiname „Arkos“ galerijos vadovė Dovilę Tomkutę.

 „Art Minsk“- meno festivalis Minske vyksta pirmą kartą. Kaip vertinate tokį reiškinį meno pasaulyje kaimyninėje šalyje ?

Šiuolaikinio meno festivaliai ir meno mugės daugelyje Europos ir pasaulio šalių vyksta jau ne pirmą dešimtmetį. Vilniuje vykstanti meno mugė Art Vilnius pirmą kartą atvėrė duris 2009 m. Todėl smagu, kad ir kaimyninės šalies sostinėje pirmą kartą vyksta Tarptautinis šiuolaikinio meno festivalis „Art-Minsk“. Festivalis oficialiai atsidarė 2018 m. balandžio 27 d. ir tęsis net iki gegužės 20 d., jis apjungia visą miestą į vieną didelę galeriją, kur kiekvienas žiūrovas gali mėgautis jam artimos stilistikos meno kūriniais. „Art-Minsko“ žemėlapis yra platus ir teritoriniu, ir tematiniu požiūriu, jame dalyvauja tiek naujos, tiek jau seniai žinomos kultūros institucijos: Respublikinė meno galerija „Meno rūmai“, Baltarusijos nacionalinė biblioteka, Nacionalinis BR šiuolaikinio meno centras, Z.I. Azguro memorialinis muziejus-studija, Baltarusijos valstybinė dailės akademija, Galerijos „BelArt“, „DK“, „ArtPort“, „Blique“, „A & V“,  „Priemiestis“, „Art Chaos“ ir kt. – iš viso 18 meno erdvių. Pagrindinės ekspozicijos kuratoriumi buvo pakviestas nepriklausomas italų meno kritikas ir ekspertas Stefano Antonelli, “999Foundation” steigėjas ir meno vadovas, “Cultura Italiae” ir “Fondazione Città d’Italia” valdybos narys. Paraiškų dalyvauti festivalyje skaičius iš atskirų autorių viršijo 800 anketų. Į ekspoziciją pateko tik patyrusio kuratoriaus atrinkti darbai. Balandžio 25 d. Nacionalinėje dailės galerijoje vykusiame išankstiniame festivalio pristatyme ypatingiems svečiams dalyvavo pagrindinio rėmėjo – AB “Belgazprombank” valdybos pirmininko patarėjas Vladimir Sazhin, banko korporatyvinės kolekcijos kuratorius Aleksandras Zimenko, Minsko vykdomojo komiteto kultūros departamento vadovė Vitalina Rudikova, Baltarusijos dailininkų sąjungos pirmininkas Ryhor Sitnica. Festivalio reklama gerai matoma visose centrinėse miesto vietose, vien atidaryme „Meno rūmuose“ dalyvavo daugiau nei 3000 menininkų ir parodų lankytojų.

Į tarptautinį festivalį pakvietė dalyvauti ir „Arkos“ galeriją, kokius menininkus ir jų kūrinus atrinkote šiai parodai?

 Kadangi su Baltarusijos šiuolaikinio meno situacija esame susipažinę pakankamai išsamiai, nutarėme Lietuvos kolekcijoje pristatyti menininkus ir darbus, kurie ryškiai skirtųsi nuo to, ką dažnai galima išvysti parodų salėse Minske. Lietuvos dailę „Art Minske‘18“ atstovauja gerai žinomi ir aktyviai kuriantys viduriniosios kartos menininkai, ryškios asmenybės, kurių kūryba pasižymi originalumu, atvirumu, drąsa ir pozityvia energija: tapytojai Meda Norbutaitė, Andrius Miežis, Miglė Kosinskaitė, grafikė Kristina Norvilaitė, keramikė Nomeda Marčėnaitė, tekstilininkė Eglė Ganda Bogdanienė. Kolekcijos kuratorė – „Arkos“ galerijos vadovė Dovilė Tomkutė. Lietuvių kolekcija „Art Minske“ išsiskyrė vientisumu ir tapo įdomiu atradimu Minsko publikai, jau pirmąją festivalio dieną ji visą laiką buvo pilna lankytojų. Apie Lietuvos ekspoziciją palankiai atsiliepė žinoma menotyrininkė Olga Kovalenko, specialų interviu su Lietuvos atstovais surengė Baltarusijos Nacionalinės televizijos kultūros kanalas. „Art Minskas“ meno vadovo Stefano Antonelli nuomone, Lietuvos menininkų darbai būtų aktualūs bei įdomūs ir Romos publikai. Malonus sutapimas – rugsėjo 29 d. „Arkos“ galerija atidaro Lietuvos grafikos parodą „Kryžkelės. LT-100“ galerijose „Alea Contemporary Art“ ir „LAB 174“ Romoje.

Lietuvos ekspozicja susilaukė didelio dėmesio. Jūs tai pat bendavote su daugeliu iš dalyvių, kokia jūsų nuomonė apie baltarusių šiuolaikinį meną?

Baltarusių šiuolaikinis menas yra tikrai aukšto lygio, tai pasakytina ir apie žinomus pripažintus vyresnės kartos menininkus, ir apie jaunus, dar neseniai Dailės akademiją baigusius ir aktyviai kuriančius menininkus, dalyvaujančius parodose šalyje ir užsienyje. Jaučiasi stipri realistinė akademistinė mokykla ir pagarba tradicijoms, puikus tapybos, grafikos ir kitų klasikinių technikų išmanymas. Tačiau menininkai siekia būti aktualūs, gyvai reaguoja į tarptautinį kontekstą ir seka nūdienos tendencijas. Kaimyninės šalies dailės scena tokia pat įvairi, kaip ir Lietuvos bei pasaulio, jai nesvetimos visos dabar aktualios šiuolaikinės dailės kryptys. Džiugu girdėti, kad nemažai vedančių Baltarusijos galerijų dalyvaus meno mugėje „Art Vilnius‘18“. Baltarusiai gerbia ir vertina Lietuvos dailę, mūsų šalių meninės tradicijos glaudžiai persipynę, nemažai vedančių Baltarusijos menininkų yra studijavę Vilniuje. Įdėmiai pasidairius po parodų sales atrandi daug įdomių vardų ir veidų, kas verčia keisti kai kurias išankstines nuostatas. Ką ir kalbėti apie Baltarusijos Nacionalinio dailės muziejaus pastoviąją kolekciją ir šiuo metu eksponuojamą puikią parodą „Aivazovskis ir marinistai“ – kaimyninės šalies dailės renginių spektras yra įvairus ir turtingas, o muziejų rinkiniai – pasaulinio lygio. Atskiro dėmesio verta AB “Belgazprombank” korporatyvinė kolekcija, eksponuojama „Meno rūmuose“. Vilniaus parodų lankytojai taip pat turėjo progą su ja susipažinti Lietuvos dailės muziejuje vykusioje parodoje.

Jums gali patikti