Naujienų portalas

Į Vilnių atvyksta Suomijos dramaturgė Ell Salo, susitikimas su ja – lapkričio 24 d.

Jau rytoj, šeštadienį, prasideda šiuolaikinės dramaturgijos festivalis „Versmė“, kurį organizuoja Lietuvos nacionalinis dramos teatras. „Versmės“ lankytojų laukia 5 pjesių skaitymai (trijų suomiškų, dviejų lietuviškų), vieno spektaklio eskizas ir du susitikimai su dramaturgais. Vienas iš jų – pokalbis su į Vilnių atvyksiančia dramaturge iš Helsinkio, teatro grupės „Operation Paulaharju“ steigėja Elli Sallo. Už dramaturgiją radijui ji yra pelniusi „Sokeain Radio Play“ apdovanojimą ir „Prix Europa“ prizą už Geriausio skaitmeninio garso įrašą.

Susitikimas su Elli Salo Lietuvos nacionalinio dramos teatro fojė vyks lapkričio 24 d., trečiadienį, 19 val. Registracija į renginį vyks vietoje prieš susitikimą. Negalintys atvykti į teatrą, pokalbį (kaip ir visus kitus „Versmės“ renginius) galės stebėti internetu tiesiogiai Lietuvos nacionalinio dramos teatro „Facebook“ paskyroje: https://www.facebook.com/Teatras.lt

Po susitikimo su Elli Salo, lapkričio 25 d. teatro fojė vyks Lauros Kutkaitės režisuotas Elli Salo pjesės „Alina“ skaitymas. Tai istorija apie besąlygišką šeimos narių meilę priklausomybės akivaizdoje. Tiksliau, tai istorija apie Emilį ir Aliną, apie tai, kaip brolio piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis, savinaika ir priklausomybė sukuria nepakeliamą gyvenimą tiek jam, tiek jo seseriai. Pjesę skaitys aktoriai Saulius Ambrozaitis, Elzė Gudavičiūtė, Aistė Zabotkaitė.

Artėjant Elli Salo kelionei į Vilnių dramaturgę pakalbino Rimgailė Renevytė.

Kokias temas renkatės savo pjesėms? Ar jos ateina pačios, ar jų ieškote?

Labai intuityviai renkuosi temas. Paprastai procesas vyksta taip, kad parašau labai daug chaotiškos medžiagos ir tada žiūriu – apie ką visa tai?

Mane domina etiniai klausimai, individo ir visuomenės santykiai. Pavyzdžiui, mano pjesėje „Alina“ atsispindi rūpesčio, globos, giminystės ir priklausomybės klausimai, kai mažai šansų išgyventi. Intymi brolių ir seserų padėtis atspindi didesnį klausimą – kokiomis sąlygomis galime įsivaizduoti ateitį pasaulyje, kuriame gyvename šiandien? Rašydama „Aliną“ taip pat tyrinėjau medicinos diagnozes ir pastebėjau, kaip nepakeliamos situacijos paverčiamos tam tikrais pasakojimo šablonais, kad būtų lengviau jas toleruoti. Noriu mesti iššūkį šiems įprastiems ir suakmenėjusiems modeliams.

Taip pat daug rašau ekologijos temomis. Šiaurinė gamta yra pagrindinė daugelio mano tekstinių ir garso kūrinių tema, nuolat pastebiu, kaip nuklystu į nevaisingą Arkties peizažą. Penkerius metus esu atlikėja Juha Hurme vadovaujamame laukinės gamtos teatre, kuris apkeliavo Laplandijos parkus. Taip pat esu asociacijos „Mustarinda“ narė, tai menininkų ir tyrinėtojų grupė, kurios tikslas – skatinti ekologinį visuomenės atstatymą, kultūros ir gamtos įvairovę, meno ir mokslo ryšį.

Esate ne tik dramaturgė, bet ir vertėja, kaip derinate šiais sritis? Ar iš vienos ateina įkvėpimas persijungiant į kitą?

Prieš Teatro akademiją Helsinkio universitete baigiau rusų literatūros specialybę. Jaučiu, jog pati tikrai būčiau visai kitokia autore, jei nebūčiau pamačiusi kalbos ir jos galimybių būtent iš jos vertimo perspektyvos. Iš pradžių man buvo labai sunku išdrįsti rašyti savo kalba. Toks jausmas, kad rašytoja tapau per vertimą. Dabar neturiu nė akimirkos laiko versti, bet pasiilgstu to darbo ir gilaus pasinėrimo į rusų kalbą ir literatūrą. Kažkas yra pasakęs, kad vertimas yra pati intymiausia skaitymo forma. Manau, kad tai tiesa.

Jūsų pjesė „Alina“ pastatyta Suomijos nacionaliniame teatre, kiek buvote įsitraukusi į pjesės realizavimo procesą?

Nedaug, manau, svarbu duoti laisvę režisieriui realizuoti savo viziją. Šio spektaklio režisierė Riikka Oksanen, kuri šiuo metu yra viena geriausių jaunų režisierių Suomijoje, aš ja labai pasitikiu.

Ką dabar rašote?

Pradėjau naują projektą su Suomijos nacionalinio archyvo tyrėjais, kurie atliks istorinį Rusijoje dingusių suomių likimų tyrimą, ypač suomių aukų, dingusių per stalinines represijas nuo 1930-ųjų iki 1950-ųjų, likimus. Remiantis skaičiavimais, per šį laikotarpį mirė arba dingo apie 20 tūkst. suomių. Kadangi tai politiškai jautri tema, ji yra itin mažai aptarinėjama Suomijos istorijos dalis. Dirbu kartu su šia tyrimo grupe ir tiriamąja medžiaga, kurios pagrindu rašau pjesę apie Stalino persekiojimo aukas ir jų prisiminimus.

Visa „Versmė 2021“ programa:

Lapkričio 20 d. 19 val. pjesės „Patina“ (aut. Virginija Rimkaitė) skaitymas Lietuvos nacionalinio dramos teatro fojė.

Lapkričio 20 d. 20.30 val. diskusija „Ar perskaitėte mano žinutę“(dalyvauja Virginija Rimkaitė ir Rimantas Ribačiauskas, Paulius Ignatavičius ir Mantas Jančiauskas) Lietuvos nacionalinio dramos teatro fojė.

Lapkričio 21 d. 19 val. spektaklio „Boksas“ (aut. Antanas Obcarskas, Laurynas Adomaitis) eskizo pristatymas klube „City Boxing“ (Kalvarijų g.143. Vilnius).

Lapkričio 22 d. 18 val. pjesės „Aš turėjau pusbrolį“ (aut. Rasa Bugavičute- Pēce) skaitymas kavinėje „Nacionalinė“ (Gedimino pr. 4, Vilnius).

Lapkričio 22 d. 20 val. pjesės „Skundęsis dėl triukšmo subadytas peiliu“ (aut. Tuomas Timonen) skaitymas Lietuvos nacionalinio dramos teatro fojė.

Lapkričio 23 d. 19 val. pjesės „Garažas“(aut. Mika Myllyaho) skaitymas Lietuvos nacionalinio dramos teatro fojė.

Lapkričio 24 d. 19 val. Susitikimas su suomių dramaturge Elli Salo Lietuvos nacionalinio dramos teatro fojė.

Lapkričio 25 d. 19 val. pjesės „Alina“ (aut. Elli Salo) skaitymas Lietuvos nacionalinio dramos teatro fojė.

Visi renginiai nemokami, bet būtina išankstinė registracija. Visi renginiai taip pat bus tiesiogiai transliuojami Lietuvos nacionalinio dramos teatro „Facebook“ paskyroje.

Jums gali patikti