Naujienų portalas

Kas buvo P. Cvirka? Arba “Alzheimerio” sindromas Kultūros tarybai ir Vilniaus savivaldybėje?

42 tūkstančiai eurų – būtent tiek Kultūros taryba skyrė diskusijoms, kuriomis siekiama išsiaiškinti, kas turėtų būti daroma su Petro Cvirkos paminklu. Tarp šio projekto partnerių yra ir Vilniaus miesto savivaldybė.

“Šiandien pasiekė džiugi žinia – Kultūros Taryba skyrė 42 tūkstančių eurų finansavimą stududijos Space/Time projektui “Viešųjų diskusijų erdvei apie Petro Cvirkos skverą”. Šis projektas – Vilniaus Istorinės atminties komisijos valios inicijuoti diskusijas, įtraukiančias įvairias suinteresuotas visuomenės grupes, tąsa. Kaip komisijos pirmininkas siekiu Petro Cvirkos skvero (tame tarpe ir paminklo) klausimą išspręsti šios kadencijos įgaliojimų ribose – ne tik rasti geriausią sprendimą, bet ir jį įgyvendinti. Vilniaus Istorinės atminties komisija P. Cvirkos skvero klausimui skiria išskirtinį dėmesį – suprantame šio klausimo aštrumą ir matome ypatingą visuomenės poliarizaciją. Ekspertų patariami, siekiame skirtingas pozicijas turinčioms suinteresuotoms visuomenės grupėms suteikti tinkamą erdvę diskusijoms”, – dalinos išvedžiojimais savo oficialioje paskyroje  „Laisvės“ partijos narys Gediminas Jaunius.

Visuomenėje kilo didelė pasipiktinimo ir kritikos banga. Šį Kultūros tarybos sprendimą dėl Petro Cvirkos paminklo atsargiai vertina ir prezidentas Gitanas Nausėda.„Diskusijos visuomenėje turi vykti, tačiau nežinau, ar jos turėtų vykti tokia kaina“, – „Žinių radijui“ antradienį teigė G. Nausėda.

“Keistai atrodo tokiems tikslams skiriamos tokios sumos, kur galima iš tikrųjų padaryti ir nuomonių tyrimą, ir specialistų ar ekspertų pasisakymus, ir įvertinimus. Juo labiau – nemažai jų ir yra padaryta. Kultūros taryba pati sprendžia, bet, atrodo, tuos pinigus buvo galima panaudoti ten, kur kultūros laukui, kultūros bendruomenei svarbesni tie pinigai yra ir tikslingiau būtų panaudoti“, – trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė premjeras.

Kas buvo P. Cvirka ir kodėl sovietmečiu- okupacijos metu jam pastatė paminklą

Gal daugelis galvoja, kad Vilniuje stovintis paminklas Petrui Cvirkai buvo skirtas pažymėt jo kaip rašytojo, nuopelnus. Bet iš tiesų šis paminklas buvo pastatytas jam, kaip asmeniui, kuris aktyviai kolaboravo su sovietiniu režimu ir dėjo visas pastangas aneksuojant Lietuvą.

Petras Cvirka po sovietų okupacijos 1940 m. birželio 15 d. rašė Raudonąją armiją, Sovietų Sąjungą ir Josifą Staliną šlovinančius straipsnius.Liepos mėnesį įstojo į Lietuvos komunistų partiją ir dalyvavo neskaidriuose okupacinio Sovietų režimo surengtuose rinkimuose į Liaudies Seimą. Liepos 14-15 d. Alytaus rinkiminėje apygardoje buvo “išrinktas” deputatu, o liepos 21 d. – Liaudies Seimo prezidiumo antruoju sekretoriumi.

Kartu su kitais keturiais Prezidiumo nariais: Liudu Adomausku Mečiu Gedvilu, Juozu Grigalavičiumi ir Antanu Venclova, pasirašė keturias Liaudies Seimo deklaracijas, panaikinusias konstitucinę šalies santvarką Lietuvoje: privačią žemės nuosavybę („Deklaracija, paskelbianti žemę visos tautos nuosavybe, t. y. valstybės nuosavybe“), privatų bankų ir pramonės valdymą („Bankų ir stambiosios pramonės nacionalizacijos deklaracija“), valstybinę santvarką („Deklaracija apie valstybės santvarką“), ir paskelbusią Lietuvos įstojimą į TSRS („Lietuvos įstojimo į Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos sąstatą deklaracija“).

P. Cvirka nuo pirmosios sovietų okupacijos 1940-aisiais aktyviai kolaboravo su Maskva, vėliau vadovaudamas Rašytojų sąjungai šalino iš jos kolegas už antisovietines pažiūras, perduodavo informaciją okupantų saugumui. Veikė savarankiškai ir aktyviai.

 

Jums gali patikti