Naujienų portalas

O tu sakai: „Stovėk kaip stovi laisvė”. Nauja dainos versija!

„Laisvė“ – daina, kurią 1990 m. dainavo dvidešimtmetė Kauno radijo gamyklos konstruktorė-braižytoja, grupės “Antikvaras” vokalistė Eurika Masytė išliko ilgam ne vieno iš mūsų širdyse.  Nepriklausomybės kovos akistatoje – 1990 sausio 13 dieną, eterio bangomis sklido ne tik naujausi pranešimai, bet ir nuolat kartojama daina “Laisvė”, kurios klausantis kūnu bėgiojo šiurpuliukai. Ano meto įvykių liudininkai ir kai kurie dainininkai žino, kad šią dainą sukūrė vos dvidešimtį perkopusi dainininkė Eurika Masytė. 1988 metais ji dirbo Radijo gamykloje konstruktore-braižytoja, dainavo “Suktinyje”, studijavo Vilniaus universitete lietuvių kalbą. Kai gamyklos cechuose pradėjo kurtis estradinės grupės, vienas bendradarbis pakvietė dainuoti Euriką.

Retas žino, kad Eurika Masytė dainą „Laisvė“ kūrė pagal šviesios atminties poeto Justino Marcinkevičiaus eilėraštį „Laisvė“. Kaip sakė atlikėja: „Pačioje Sąjūdžio aušroje, 1988 metais, sklaidydama Justino Marcinkevičiaus poezijos rinkinį ir ieškodama tinkamo teksto būsimai dainai, vis grįždavau ir grįždavau prie „Laisvės“ – mane sukrėtė poetinė laisvės išraiška. Netrukus paniūniavau grupės „Antikvaras“ gitaristui Rimui Petrauskui būsimos dainos melodiją, kurios akordus jis surinko instrumentu. Pirmą kartą „Laisvę“ padainavau 1989 metais Radijo gamyklos salėje“. Dar po metų “Laisvė” pateko į Lietuvos radiją ir nurungė visas kitas dainas populiariausiųjų dešimtuke. Po šios sėkmės daina pateko į televiziją.

Daina „Laisvė“ nepamiršta iki šiol

Mintis sukurti naują dainos „Laisvė“ versiją Agnei Sabulytei atėjo intuityviai. Idėjos sumanytojai galvojo apie tai – kokia daina yra visiems absoliučiai žinoma, visus ligi širdies paliečianti, suvedanti  patriotus į vieną tikslą, įkvepianti vėl ir vėl susimąstyti, bei kurti Lietuvai. Agnė prisimindama sakė: „užaugau su šia daina, prisimenu, kaip vaikystėje bėgdama per plačias lygumų pievas dainuodavau – „Tu uždaryk mane Tėvyne savyje“, galbūt sąmoningai nesuprasdama viso konteksto, bet širdimi jausdama laisvę. „Laisvė“ – tai tarsi mūsų nepriklausomos Lietuvos himnas“.

Agnė Sabulytė – sąmoningai įsiliejau į patriotinę veiklą

Dainos „Laisvė“ perdainavimas, tik vienas iš Agnės patriotinių projektų. „Savo kūrybiniame kelyje dabar didelį dėmesį nukreipusi į laisvės kovų partizanų dainas, norisi ieškoti, pastebėti,  kaip vystėsi laisvės kovų partizanų, nepriklausomybės tautos dainos, kaip  persipynę lietuvių liaudies dainos visoje šioje patriotinėje muzikinėje linijoje“ – sako dainininkė.  Agnė Sabulytė – ne tik dainininkė, bet ir  aktorė, kūrybinių projektų sumanytoja ir iniciatorė, dainų tekstų autorė. Tarptautinių konkursų laureatė. 2009 apdovanota auksiniu scenos kryžiumi debiuto nominacijoje už sukurtą Izadoros vaidmenį mono spektaklyje/operoje „Izadora“, rež. Agnius Jankevičius.

Nuo 2008 m. inicijuoja lietuvių kompozitorių mono operas, parengė vaidmenų šiuolaikinėse lietuvių kompozitorių operose, dramos spektakliuose. Nuo 2019 m. aktyviai įsijungė į patriotinę veiklą. Dalyvavo pilietinėse-socialinėse akcijose: 2019 m. laisvės pasipriešinimo partizaninių kovų dainas atliko renginiuose „Laisvės skoniai“ – Valstybės pažinimo centras, NOKT sąskrydyje prie A.Ramanausko-Vanago ir J.Vitkaus-Kazimieraičio vadavietės Kasčiūnuose, Lietuvos karininkų korpuso renginiuose, žygiuose.

2019 m. įrašė naują interpretaciją kompozitoriaus Boriss Rezniks dainos „Bunda jau Baltija“, laisvės pasipriešinimo partizaninių kovų dainą „Žvaigždėtos vasaros nakty“, inicijavo originalios dainos sukūrimą ir įrašymą pagal laisvės pasipriešinimo partizaninių kovų poeziją „Kalėdos1945“, inicijavo laisvės pasipriešinimo partizaninių kovų poezijos ir muzikos miniatiūrų skaitmeniniame formate sukūrimą.

Nauja dainos „Laisvė“ versija – kanklių ir balso dialogas

Nauja dainos „Laisvė“ versija – kanklių ir balso dialogas. Idėja – apjungti dainą su kanklių muzika kilo prisimenant tragišką Loretos Asanavičiūtės istoriją, kuri 1991 sausio 13-osios naktį išėjo prie televizijos bokšto su kanklėmis. Šį muzikos instrumentą puikiai valdanti Aistė Bružaitė prisidėjo prie iniciatyvos. Kaip pati Aistė sako: „Laisvės pojūtis – man – tai lyg neatsiejamas giluminis kiekvieno žmogaus jausmas, kuris vienaip ar kitaip geba kurti ar kitaip išreikšti save. Apribojus laisvę užsiveria nepaprastai daug durų. Branginkime šią vertybę, nes tik jos dėka esame savimi – išskirtiniai, unikalūs bei įdomūs pasauliui“.

Esu gimusi su kanklėmis

Aistė Bružaitė – Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos mokytoja ekspertė, liaudies instrumentų metodinės grupės pirmininkė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos lektorė, Liaudies instrumentų katedros vedėja, respublikinių ir tarptautinių konkursų laureatė, festivalių Lietuvoje bei užsienyje dalyvė.

Aistė plėsdama kanklių muzikos galimybes, dalyvauja įvairiuose projektuose kartu su klasikiniais muzikos instrumentais ir orkestrais, groja įvairiuose ansambliuose, nevengia iššūkių ir naujovių. Atliko nemažai naujų lietuvių kompozitorių kūrinių, kurių gimimą inicijavo pati. Dalyvaudama įvairių ansamblių sudėtyse yra parengusi, bei išleidusi net keturias kompaktines plokšteles. Nuo pat mažų dienų jautė prieraišumą namams, gimtajam grožiui, garsui, menui. Kaip Aistė sako: „Turbūt neatsitiktinai mano rankose atsidūrė lietuviškas instrumentas – kanklės. Nuo pirmų garsų buvau užburta jų skambesio, įviliota į jų pinkles – neištrūkstamai, amžinai. Tai dar labiau stiprino ryšį su lietuviškąja kultūra, augino tvirtesnį patriotiškumą, meilę gimtajai žemei.  Išgirdau, pamačiau ir jos mane pasirinko. Tiesiog pajutau, kad joks kitas instrumentas manęs daugiau nedomina. Visa vaikystę nuolatos norėjau groti, be galo patiko mokytoja, muzikos mokykla buvo kaip pasaka, į kurią ėjau su nepaprastu noru ir užsidegimu. Kanklės taip natūraliai įsiliejo į mano gyvenimą, kad net nelabai galiu atsakyti, ką jos man reiškia. Su jomis esu tiesiog savimi. Kaip sako mano mama, „kai groju – atrodau, jog esu gimusi su kanklėmis…“
Talentingi lietuviai prisideda prie idėjinių projektų.

Olga Wiseman, Agnė Sabulytė, Gediminas Žilinskas
Olga Wiseman, Agnė Sabulytė, Gediminas Žilinskas

Prie projekto prisidėjusi profesionali aukštos kvalifikacijos stiliaus ir įvaizdžio kūrimo meistrė Olga Wiseman kalbėdama ką jai reiškia laisvė džiaugėsi: “Laisvė – kai drąsiai gali išsakyti savo nuomonę ir nebijoti, kad suvaržys tavo laisvę ar teises. Aš džiaugiuosi, kad turiu galimybę suderinti komercinę ir meninę veiklą, kad tokie menininkai kaip Gediminas Žilinskas, Agnė Sabulytė prisideda prie Lietuvos meninių projektų inicijavimo ir naujai, šiuolaikiškai įkvepia pažvelgti į sąmoningą mūsų kiekvieno laisvės skonį, spalvą, jausmą, pareigą, vertybes”.

Jums gali patikti