Naujienų portalas

10 faktų, kurių nežinojot apie „Mindaugą“: kalnas molio, užkulisiuose skutamos barzdos, skambantys Europos bažnyčių vargonai

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio išvakarėse, vasario 15 dieną Rusų dramos teatre  šiuolaikiškai atgims Justino Marcinkevičiaus „Mindaugas“. Modernaus spektaklio kūrėjai atskleidžia 10 įdomiausių detalių apie istorinės dramos užkulisius. 

Statant spektaklį režisierei Marijai Simonai Šimulynaitei teko perskaityti ir išanalizuoti pluoštą dokumentų, istorinių straipsnių ir knygų. Tarp jų „Livonijos kronikas“; E. Gudavičius „Mindaugą“; A. Bumblausko straipsnius, J. Marcinkevičiaus „Draminę trilogiją“, „Mažvydą“, „Katedrą“, „Daukantą“, „Dvidešimtąjį pavasarį“. Nagrinėjant Mindaugo tematiką spektaklio kūrėja turėjo ne vieną susitikimą su Valdovų rūmų direktoriaus pavaduotoja, VU istorijos fakulteto Doc. Dr. Jolanta Karpavičiene. LDK valdovų rūmai yra nepamainomi šio proejekto partneriai.

Spektaklyje iš viso vaidina 13 artistų, iš kurių penki – profesionalūs Baltijos baleto teatro šokėjai, 8 profesionalūs aktoriai iš skirting Lietuvos teatrų. Spektaklyje vaidina 12 vyrų ir 1 moteris.

J. Marcinkevičiaus poemoje yra personažas puodžius Senis, iš molio lipdantis indus. Šiuolaikinėje versijoje Senis pavirsta į „molio žmogų“, simbolizuojantį išminties pradą, savotišką lietuviškąjį šamaną. Aktoriaus fizinė auka – 50 minučių (t.y. visą antrąjį veiksmą) aplipintam moliu išsėdėti vienoje pozoje. Šį vaidmenį atliko Panevėžio Miltinio dramos teatro aktorius Emilis Pavilionis. „Iš pradžių nutirpsta kojos, tada būna klaikiai šalta, po to pora sakinių pasakau, sušylu. Vėliau vėl tirpsta kojos, bet visumoje molis man patinka, jaučiuosi jame savas, man visai smagu jame kapstytis. Beje, po to būna labia švelni oda”, – juokiasi Senio personažą spektaklyje kuriantis aktorius. Molio žmogui vienam spektakliui sunaudojama apie tris kibirus molio.

Valdovų rūmų kieme vykusio spektaklio akcentu tapo didingas kupolas. Tačiau ši dekoracija pritaikyta lauko erdvei, todėl Rusų dramos teatre kupolą pakeis kitas originalus scenografinis sprendimas – mobilūs laiptai. Ši scenografija – tarsi šlovės, kilimo į garbę, karjerą, aukštumas simbolis.

Keli aktoriai spektaklyje kuria po kelis vaidmenis. Pavyzdžiui, E. Pavilionis Senį kuria antrame veiksme, o pirmame veiksme vaidina Vykintą. Mantas Barvičius pirmame veiksme vaidina Vismantą, kuprotą ligotą Lietuvos kunigaikštį, o antrajame veiksme jis tampa Zyvertu – suktu vienuoliu kunigėliu. Šis artistas visą mėnesį augina barzdą, o spektaklio/premjeros metu per pertrauką ją turi greitai nusiskusti, pasilikti tik „ožio barzdelę“, pakeisti kostiumą ir šukuoseną.

Norėdama sukurti stipresnį barzdotų lietuvių įvaizdį, režisierė prašė visų aktorių nesikirpti plaukų, nesiskusti barzdų.

Kai pirmame veiksme nužudytojo Vismanto siela priekaištauja Mortai ir Mindaugui, jai „iškruvinti“ sunaudojamas vienas buteliukas dirbtinio kraujo, jo visi aktoriai labia nemėgsta, nes dirbtinis kraujas nenudžiūna.

Videomenininkas Rimas Sakalauskas moderniam spektakliui sukūrė jėgos suteikiančias monumentalias 3D vaizdo projekcijas. Jos šiuolaikinio „Mindaugo“ pastatyme naudojamos vietoje scenografijos. Kūrėjas žada užkariauti publikos dėmesį įspūdingais reginiais. Žiūrovai scenoje išvys siurrealistines vizualizacijas.

Didžioji dalis spektaklio muzikos yra sukurta naudojant vargonus. Juos kompozitorius Mykolas Natalevičius derino su elektronine muzika. Nors visa muzika yra sukurta kompiuteriu, jis siekė kiek įmanoma tikroviškesnio vargonų garso. Todėl kuriant muziką naudojo ne sintezuotą vargonų garsą, o realiose bažnyčiose įrašytas garsų bibliotekas, kurios leidžia pasiekti aukštą kokybę. Spektaklyje girdimi vargonų garsai iš įvairių Europos bažnyčių, tad tai spektaklio kūrėjai laiko tarsi subtilia užuomina, atspindinčia europietišką Mindaugo politikos kryptį. Spektaklio muzikai kompozitorius taip pat naudojo styginius instrumentus, senovinius pučiamuosius ir elektroninius tembrus. „Kai režisierė pasakojo man, kaip ji įsivaizduoja muziką, užsiminė, kad girdi vargonus. Aš labai apsidžiaugiau, kadangi vargonai yra mano vienas mėgstamiausių instrumentų, jiems esu sukūręs nemažai muzikos. Be to, su jais gyvenime esu susidūręs tiesiogiai – studijų metais uždarbiaudavau kaip vargonininkas bažnyčiose“, – įdomų faktą atskleidžia spektaklio muziką kūręs M. Natalevičius.

Modernaus spektaklio „Mindaugas“ kostiumai siūti ne Lietuvoje.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Jums gali patikti