Naujienų portalas

Kryžkalnyje įamžintas kovotojų už Lietuvos laisvę atminimas

Lapkričio 25 d. ant Kryžkalnio kalvos atidengtas dešimtmetį statytas memorialas, skirtas Kęstučio apygardos partizanų atminimui įmažinti.

„Simboliška, kad paminklinis memorialas atidengiamas, kai švenčiame atkurtos Lietuvos kariuomenės šimtmetį. Partizanai buvo Lietuvos kariuomenė, turėjo laipsnius, statutą – tokio masto ir trukmės partizaninis karas, koks vyko Lietuvoje, retas pasaulio istorijoje. Niekieno iš šalies neremiama ir nepalaikoma maža tauta organizuotai ištisą dešimtmetį priešinosi okupantui“, – sakė krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas.

„Nors partizanai kovojo vienui vieni ir žuvo kovoje prieš galingą, ką tik laimėjusią Antrąjį pasaulinį karą totalitarinę valstybę, jie vis tiek išliko nugalėtojais. Nugalėjo jų idėjos, jų pratęsta ir plėtota valstybė“, – pabrėžė V. Umbrasas.

Memorialo sumanytojas ir iniciatorius – kunigas, partizanas, Lietuvos pasipriešinimo judėjimo dalyvis Alfonsas Svarinskas ir pats kovojęs Kęstučio apygardos partizanų gretose. Kartu su Kęstučio partizanais savo pirmąjį kovos krikštą Virtukų kautynėse gavo ir Jonas Žemaitis-Vytautas.

Memoriale surinktos ir įamžintos 1137 kovojusių partizanų pavardės.

Memorialą sudaro ant Kryžkalnio kalvos jau anksčiau pastatyta 15 metrų aukščio koplyčia su 19 metrų nerūdijančio plieno kryžiumi. Greta koplyčios sumontuotos plokštės, o ant jų pritvirtintos lentelės su iškaltais Kęstučio apygardos partizanų vardais, pavardėmis bei slapyvardžiais. Koplyčia pastatyta sklype, kurį iš aukotojų surinktomis lėšomis pirko kunigas A. Svarinskas.

Apie Kęstučio partizanų apygardą

Kęstučio partizanų apygarda įkurta 1946 m. rugsėjo 12 d. (iki 1948 m. balandžio mėn. vadinosi Jungtine Kęstučio apygarda) iš Tauragės, Raseinių, Jurbarko, Šiaulių, Joniškio, iš dalies Kėdainių ir Kauno apskrityse veikusių partizanų junginių. Pradžioje į apygardą įėjo net šešios rinktinės, 1948 m. balandį įkūrus Prisikėlimo apygardą, liko trys: Butegeidžio (anksčiau vadinosi Lydžio, Aukuro), Birutės (anksčiau vadinosi Žebenkšties, Šerno, Savanorio, Knygnešio) ir Vaidoto (anksčiau – Žalčio, Naro). Leido laikraštį „Laisvės varpas“.

Žymesnės kautynės: Virtukų mūšis 1945 m. liepos 22 d. Raseinių aps. Liolių valsčiuje (žuvo 15 partizanų). Apygardai vadovavo Juozas Kasperavičius-Visvydas (1946 09 12–1947 04 12), Jonas Žemaitis-Tylius (1947 05 25–1948 07), Henrikas Danilevičius-Vidmantas (1948 07–1949 04), Aleksas Miliulis-Neptūnas (1949 04–1949 06), Antanas Bakšys-Klajūnas (1949 06–1951 08), Krizostomas Labanauskas-Justas (1951 08–1952 05), Povilas Morkūnas-Rimantas (1952 05–1953 06).

Paskutiniai Kęstučio apygardos partizanai žuvo 1959 metais.

Informacija pagal Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro medžiagą

Nuotraukų autorius – Darius Janutis (LRV)

 

Jums gali patikti