Naujienų portalas

Kryžkalnyje – pagarbos ir padėkos ženklas kovotojams už Lietuvos nepriklausomybę

Rugsėjo 20 d. krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis ir Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Valdemaras Rupšys Kryžkalnyje, Raseinių rajone,  dalyvavo Lietuvos partizanų memorialo atidaryme, kuriuo įamžinama Lietuvos partizanų, paaukojusių gyvybes už Tėvynės laisvę nelygioje pokario kovoje su sovietų okupantais, atminimas.

Susirinkusiuosius pasveikino ir NATO oro policijos misiją šiuo metu vykdantys sąjungininkų kariai naikintuvu skrydžiu. Nuo rugsėjo Baltijos šalių oro policijos misijoje patruliuoja Italijos ir Vokietijos karinės oro pajėgos su naikintuvais „Eurofighter“. Taip pat grojo Lietuvos karinių oro pajėgų orkestras, koncertavo Vilniaus įgulos karininkų ramovės vyrų choras „Aidas“ ir folkloro ansamblis „Vilnelė“.

Užbaigtas dar prieš gerą dešimtmetį a. a. monsinjoro Alfonso Svarinsko pradėtas kilnus darbas ir pastatytas monumentas Lietuvos partizanams – pagarbos ir padėkos ženklas kovotojams už Lietuvos nepriklausomybę. Lietuvos partizanų memorialo statybos darbai buvo vykdomi keliais etapais. I etape (2019–2020 m.) pastatytas obeliskas-kalavijas, atminimo siena su žuvusių partizanų pavardėmis, įrengta pagerbimo aikštė su Nežinomo Partizano kapu. II etape siūloma pastatyti ir įrengti Lietuvos partizanų istorijos informacinį paviljoną-muziejų. Memorialo statybai, investicijų projektui įgyvendinti, Vyriausybė 2019–2020 m. iš valstybės biudžeto skyrė 505 tūkst. eurų. Dar 29,98 tūkst. eurų buvo skirta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, kad šis sudarytų išsamų elektroninį istorinių archyvinių duomenų apie žuvusius, mirusius tremtyje bei kalinimo vietose Lietuvos partizanus žinyną, kuriuo remiantis parengtas memoriale įamžinamų Lietuvos partizanų sąrašas.

Memorialo projekto autoriai – skulptorius Tadas Gutauskas ir architektas Saulius Pamerneckis. Šiandien memorialą sudaro lietuviško kalavijo formos apie 25 m aukščio obeliskas; apie 30 m ilgio atminimo siena su Vyčio kryžiaus formos plieno stelomis, kuriose išpjauta apie 11 tūkst. žuvusių partizanų pavardžių; Nežinomo Partizano kapas; pagerbimo aikštė, kurioje gali susirinkti iki 1 000 žmonių; taip pat ir 2018 m. lapkričio 25 d. atverta visuomenei memorialo dalis, skirta Kęstučio apygardos partizanams pagerbti, kurią sudaro koplyčia-varpinė ir šalia koplyčios įrengtos devynios betoninės nuožulnios plokštumos su Kęstučio apygardos partizanų slapyvardžiais, pavardėmis, gimimo ir mirties datomis. Prie laiptų, vedančių į memorialą, ateityje numatoma pastatyti Lietuvos partizanų istorijos informacinį paviljoną-muziejų.

Prie memorialo statybos darbų organizavimo ir įgyvendinimo prisidėjo Raseinių rajono savivaldybė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Kultūros ministerija, Vyriausybės kanceliarija.

Memorialo Kryžkalnyje atidarymo ceremonijoje taip pat dalyvavo Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, savivaldos atstovai ir kiti.

Memorialo statybos pradžia

Idėja Kryžkalnyje įamžinti Lietuvos partizanus prieš dešimtmetį kilo monsinjorui Alfonsui Svarinskui. Būtent jo sumanymu pradėtas statyti memorialas Kęstučio apygardos partizanams pagerbti ir atminti (statybos leidimas išduotas 2009 m. liepos 2 d.), kurio pagrindinis akcentas – 15 metrų aukščio koplyčia-varpinė su vitražais ir nerūdijančio plieno kryžiumi, simbolizuojantys amžiną veržimąsi, tikėjimą, bet kartu ir rimtį, pagarbą žuvusiems už Lietuvos laisvę. Koplyčios viduje pakabinti keli varpai, kuriais memorialo lankytojai gali skambinti. Šalia koplyčios įrengtos devynios betoninės nuožulnios plokštumos su Kęstučio apygardos partizanų slapyvardžiais, pavardėmis, gimimo ir mirties datomis.

Memorialas Kęstučio apygardos partizanams pagerbti ir atminti visuomenei atvertas 2018 m. lapkričio 25 d.

Memorialo Lietuvos partizanams statyba

Lietuvos laisvės kovos sąjūdis (toliau – LLKS), Tėvynės partizanų laisvės kovos įamžinimo sąjunga ir dar 10 visuomeninių patriotinių organizacijų, pritardamos skulptoriaus T. Gutausko ir architekto S. Pamerneckio pateiktai memorialo Lietuvos partizanams atminti vizijai, 2017 m. spalį kreipėsi į Ministrą Pirmininką, prašydamos paremti šį kilnų sumanymą įamžinti Lietuvos partizanų auką. Ministras Pirmininkas pritarė ir visokeriopai parėmė iniciatyvą: memorialo statybai 2019–2020 m. iš valstybės biudžeto skirta 535 tūkst. eurų, statybos darbų koordinavimu ir su memorialu susijusių problemų sprendimu rūpinosi Vyriausybės kanceliarija.

Memorialo statybos darbus organizavo Raseinių rajono savivaldybė – įgyvendino investicijų projektą „Lietuvos partizanų memorialo Raseinių r. sav., Nemakščių sen., Kryžkalnio k. statyba ir teritorijos sutvarkymas (I etapas)“ pagal LLKS pateiktą memorialo idėjos projektą, kuriam pritarė absoliuti dauguma Lietuvos patriotinių organizacijų (16 organizacijų).

Foto: Giedrė Maksimovicz-Alkema / KAM

Jums gali patikti