Naujienų portalas

Lietuvoje paminėta Jungtinių Tautų diena

Spalio 24 dieną visame pasaulyje minima Jungtinių Tautų diena – būtent šią dieną 1945 metais įkurta Jungtinių Tautų organizacija. Jungtinių Tautų diena paminėta ir Lietuvoje – trečiadienį Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje visas pusdienis skirtas šiai organizacijai ir jos ryšiui su Lietuva atskleisti. Renginio dalyviai turėjo galimybę ne tik savo akimis pamatyti realias pasaulio problemas, bet ir tiesiogiai pabendrauti su Jungtinių Tautų (JT) organizacijos atstovais.

Tokį renginį pirmą kartą kartu organizavo trijų po Jungtinių Tautų organizacijos vėliava Lietuvoje veikiančių agentūrų atstovai: JT Pabėgėlių agentūros (UNHCR), JT Migracijos agentūros (IOM) bei Pasaulio sveikatos organizacijos (WHO). „Tai pirmas toks bendrai JT agentūrų organizuojamas renginys. Minint atkurtos Lietuvos šimtmetį norėjome kartu pažvelgti, kur esame, ką veikiame pasaulyje ir Lietuvoje, su kokiais iššūkiais susiduria žmonija ir kaip sprendžiami visai žmonijai aktualūs klausimai. Šiuo renginiu norėjome priartinti pasaulines aktualijas, parodyti, kad Jungtinės Tautos tai ne tik Niujorkas ar Ženeva, bet viskas yra žymiai arčiau mūsų, o ir Lietuva aktyviai įsitraukia į įvairias veiklas, parodyti, kad kiekvienas gali prisidėti prie pasaulio gerovės“, – sako renginio organizatoriai.

Pirmoje renginio dalyje dalyviai buvo kviečiami į specialią mugę. Čia buvo galima plačiau susipažinti su visų trijų agentūrų veikla, paragauti iš Etiopijos kilusios ir sėkmingai Lietuvoje įsikūrusios Eskedar Maštavičienės pagal gimtos šalies tradicijas paruoštos kavos, virtualios realybės akiniais nusikelti į Jordaniją ir išgirsti ten pabėgėlių stovykloje gyvenančios dvylikametės sirės istoriją, pamatyti, kokioje aplinkoje gyvena pabėgėliai, kaip jie leidžia dienas, išgirsti jų norą grįžti į gimtinę, nusifotografuoti prie specialaus pabėgėlius palaikančio stendo ar pereiti S. Žiūros dokumentinės fotografijos pasakojimu apie pabėgėlius Lietuvoje „Vilties keliu“.

Toliau renginio dėmesys buvo skirtas pranešėjams. Kiekvienas jų stengėsi perteikti savo atstovaujamos organizacijos misiją, veiklą ir pasiekimus:

  •  buvusi Lietuvos Respublikos atstovė JT Raimonda Murmokaitė dalijosi savo patirtimi,  kaip Jungtinėse Tautose Lietuva atrodo kitų šalių kontekste. Ji džiaugėsi, kad būdama maža šalis, Lietuva drąsiai atstovauja tikrąsias JT vertybes ir principus, pasisakydama už  būtinybę laikytis tarptautinės teisės ir visuotinai priimtų tarptautinio elgesnio normų, pagarbą  žmogaus teisėms ir laisvėms, žmogiškajam orumui, gindama agresiją patyrusias valstybes ir demokratiją. Pasak diplomatės, dalyvaudama  JT veiklose, Lietuva investuoja ir į savo saugumą ir gerovę: „Galbūt kai kurios grėsmės dabar atrodo labai toli nuo mūsų, tačiau jos artėja, nesprendžiant problemų, jų mastas didėja. Neturim laukti, kol jos pasieks mūsų sienas. Padėti kitiems  yra pragmatiška. Tai reiškia, kad galėsim tikėtis pagalbos, jei jos prireiktų mums patiems, nes solidarumas yra dvipusio eismo gatvė”;

 

  • Renata Kuleš – JT pabėgėlių agentūros atstovė Lietuvoje – supažindino su dramatiška pabėgėlių situacija: „Pasaulyje yra daugiau kaip 25 mln. pabėgėlių, kurie, deja, neturėjo pasirinkimo ir buvo priversti pasitraukti  iš savo šalies dėl smurto, konfliktų bei persekiojimo, dar 40 mln. žmonių dėl tų pačių priežasčių buvo priversti persikelti savo šalies viduje. Vaikai sudaro daugiau nei 50 proc. visų pabėgėlių. 85 proc. visų šių žmonių yra besivystančiose šalyse, konfliktų kaimynystėje. Tai be galo liūdinanti situacija, kai nebegalima nieko nedaryti, iki šiol naudojamų sprendimų nepakanka, todėl šiuo metu rengiamas pasaulinis visos žmonijos pabėgėlių planas, kuris sudarys sąlygas didesniam viso pasaulio šalių įsitraukimui sprendžiant pabėgėlių problemas.“ R. Kuleš teigimu, per daugiau nei 20 metų Lietuvoje apsaugą gavo kiek daugiau nei 1500 pabėgėlių ir nors Lietuva nėra dažnas pabėgėlių pasirinkimo taškas, tačiau vis tiek svarbu paruošti jų integracijos planą ir stengtis jį įgyvendinti, kad būtų sprendžiami tokie iššūkiai kaip būstas, visuomenės nuostatos ir darbas – pabėgėliams reikia suteikti galimybę būti naudingiems Lietuvos ateičiai;

 

  • apie migracijos politiką renginio dalyviams pasakojo dr. Audra Sipavičienė – JT Migracijos agentūros (IOM) biuro Lietuvoje vadovė. Pasak jos, nors Lietuvoje daug dažniau kalbama apie emigracijos problemą, prie kurios sprendimo agentūra taip pat prisideda, tačiau ne ką mažiau svarbi ir imigracija. Per dvidešimt veiklos metų ši organizacija 8 tūkst. migrantų suteikė itin reikalingas konsultacijas, 2 tūkst. padėjo grįžti į gimtąsias šalis. Dar viena aktuali šių dienų problema, kurią sprendžia agentūra – tai prekyba žmonėmis. Beveik 500 žmonių agentūra padėjo grįžti į gyvenimą. Ekspertės teigimu, migracija yra šių dienų realija, o ne problema, kurią reikia išspręsti. Kai kalbame apie vystymąsi, visada turime įtraukti ir migracijos komponentą. Valdoma migracija gali teikti naudą tiek migrantams (naujos galimybės ir įgūdžiai), tiek priimančioms visuomenės (nauji visuomenės nariai, trūkstami įgūdžiai), tiek ir siunčiančioms šalims (migrantų siunčiami pinigai). Agentūra visame pasaulyje siekia migracijos iššūkius paversti galimybėmis;

 

  • PSO atstovybės Lietuvoje vadovė Ingrida Zurlytė siekė renginio dalyvių dėmesį atkreipti į sveikatos reikšmę: „Sveikata tai yra visiška fizinė, psichikos ir socialinė gerovė, o ne tik ligų ir negalios nebuvimas.  Jau parengta JT darnaus vystymosi darbotvarkė 2030 m. yra unikali galimybė visiems sutelkti pastangas ir kartu siekti, kad nė vienas žmogus neliktų nuošalyje, kad kiekvienam ir visur būtų prieinamos sveikatos priežiūros paslaugos, kad kiekvienas galėtų džiaugtis sveiku ir laimingu gyvenimu nepriklausomai nuo rasės, religijos, politinių įsitikinimų, ekonominių ar socialinių sąlygų. Nors pasaulyje ir Lietuvoje yra daug pasiekta, tačiau ir toliau dirbsime kartu, kad būtų stiprinama gyventojų sveikata, užtikrinamas jų saugumas ir atsižvelgiama į kiekvieno žmogaus sveikatos išsaugojimo poreikius.“ Pasak I. Zurlytės, lietuviai ne tik aktyviai naudojasi PSO rengiamomis sveikatos rekomendacijomis, bet ir patys aktyviai prisideda prie jų rengimo – ne vienas sveikatos specialistas dirba šioje organizacijoje įvairiose šalyse.

 

Šią renginio dalį moderavo žurnalistė Indrė Makaraitytė.

Po sveikatai palankių užkandžių renginio dalyviai rinkosi į kino vakarą. Jo metu buvo parodyti trys filmai, kurių temos glaudžiai susijusios su JT veikla. Pirmasis dokumentinis 2018 m. pristatytas filmas „Sielvarto jūra, vilties jūra“ pasakojo pabėgėlės iš Sirijos Manal ir jos trijų vaikų istoriją. Antrąjį trumpametražį filmą „Viskas bus gerai“ pristatė JT Migracijos agentūra (IOM), jame nagrinėjama prekybos žmonėmis problema. Trečiasis – lietuvių režisierių J. ir R. Gruodžių sukurtas dokumentinis filmas „Dievo paukšteliai“, pasakojantis Antrojo pasaulinio karo metu iš Lietuvos į Vakarus priverstų pasitraukti lietuvių istoriją.

Apie Jungtines Tautas:

Organizacija įkurta 1945 metais, po Antrojo pasaulinio karo, apjungė 51 valstybę. Tuomet pagrindinis organizacijos tikslas buvo palaikyti pasaulyje taiką ir teikti humanitarinę pagalbą. Šiandien organizacijos tikslai kiek platesni, apimantys visus su kiekvieno žmogaus gerove susijusius klausimus: skurdo mažinimą, lygybę, švietimą, sveikatą, aplinkos taršos mažinimą, darnaus pasaulio vystymąsi. Šiuo metu JT sudaro 193 valstybės narės. Lietuva į JTO įstojo 1991 m. rugsėjo 17 d.  

Jums gali patikti