Naujienų portalas

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pristatyta istorinė knyga Lietuvos 1941 metų sukilimui atminti “Birželis kvietė į Kovą“

Birželio 16 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos konferencijų salėje pristatyta „Žaros“ leidyklos išleista visuomeninės redakcinės kolegijos autorių knyga „Birželis kvietė į Kovą. 1941-06-23 Lietuvos sukilimui atminti“. Knyga skirta paminėti sukilimo 80-metį ir atspindėti sukilimo siekį atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę.

„Pagaliau pristatėme ką tik iš leidyklos išėjusį pirmą knygos „Birželis kvietė į Kovą“ tomą. Dirbame, kad pralaužtume NKVD ir KGB darbuotojų statytą (deja, tebestatomą) melo sieną, sugriautume jų skleistus nebūtus dalykus apie Lietuvos rezistentus. Ateis laikas, kai turėsime savo sukilėliams, Lietuvos gynėjams paminklus ne prastesnius nei Vengrijoje“, – kalbėjo Seimo narys Audronius Ažubalis.

Sveikinimą renginio svečiams atsiuntė ir renginyje negalėjęs dalyvauti istorikas Valdas Rakutis.„Mes turime suprasti, kad Lietuva yra valstybė, ir jeigu Lietuvoje vyksta informaciniai karai, turime juos ir kariauti. Vertindami Birželio sukilimą, mes turime didžiuotis, kad jis buvo, pagerbti didvyrius, kurie jame dalyvavo. Reikia atskirti sukilėlius nuo nacių kolaborantų. Tai yra du visiškai skirtingi dalykai. Susitvarkykime tuos reikalus ir bus daugiau aiškumo valstybės viduje“, – ragino parlamentaras.

Visuotinės gynybos, kolektyvinės tapatybės idėjas pristatė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.„Sukilimas yra tautos valios priešintis okupantams įrodymas – Lietuvos pasipriešinimo sovietinei okupacijai pradžia, kurio organizuota ginkluota fazė kaip partizaninis pasipriešinimas tęsėsi iki 1953 metų. Šis sukilimas nepalieka abejonių, kad lietuvių tauta turėjo aiškų supratimą apie įvykusią sovietų okupaciją ir buvo pasiryžusi atkurti nepriklausomą Lietuvos Respubliką. Tai puikus pavyzdys kuriant ir stiprinant pilietinio pasipriešinimo koncepciją šiuolaikinėje Lietuvoje“, – teigė parlamentaras.

Į Sukilimą istorinėje perspektyvoje apkeliavo ir knygos redakcinės kolegijos narys Arvydas Sekmokas: „Lietuva patyrė Abiejų Tautų Respubliką, carinės Rusijos rusifikaciją, kaizerinės Vokietijos muštrą, „savanorišką“ įstojimą į Sovietų Sąjungos gulagą, fašistinės Vokietijos holokaustą, pasikartojusią sovietinę okupaciją ir savanorišką narystę Europos Sąjungoje. Žinomą Vinstono Čerčilio posakį galima perfrazuoti taip: „Nėra amžinų okupacijų ar sąjungų, tėra amžini interesai.“ Amžini Lietuvos interesai yra išlikti ir būti laisva.“

Mintimis dalijosi ir kiti redakcinės kolegijos nariai. Profesorius Vytautas Landsbergis pabrėžė Sukilimo reikšmę prieš okupantus ir kolaborantus, teisę būti suverenia šalimi, paragino susirinkusius būti savo šalies patriotais.

Knygos sudarytojas Vidmantas Valiušaitis apžvelgė knygos „Birželis kvietė į Kovą“ turinį, kartu pasidžiaugė, kad Lietuvoje atsirado knyga, kuria norėta parodyti Sukilimo kontekstą ir kurios iki šiol nebuvo, paskaitė knygos ištraukų. Beveik 600 puslapių knygą sudaro trys skyriai. Pirmajame skyriuje, pavadintame „Iš politinės perspektyvos“, skelbiami straipsniai autorių, turinčių, pasak Valiušaičio, „valstybinio darbo, politinės veiklos ar plačios visuomeninės raiškos patirties“. Tarp jų – V. Landsbergis, A. Anušauskas, L. Kasčiūnas, A. Ažubalis, V. Rakutis ir kiti. Antrajame skyriuje „Tyrinėtojų žvilgsniu“ rašo istorikai ir istorijos tyrinėtojai, nagrinėję šį įvykį kuriais nors specifiniais aspektais, gilinęsi į archyvinius šaltinius bei dokumentus. Čia publikuojami A. Bubnio, S. Jazavitos, S. Jegelevičiaus, T. Jaskelevičiaus, K. Girniaus, K. Skrupskelio ir kitų autorių straipsniai. Pagaliau trečiajame skyriuje „Amžininkų liudijimai“ skelbiami ano meto įvykių dalyvių arba artimai su tais įvykiais susijusių žmonių pasisakymai: gen. S. Raštikio, A. Damušio, L. Prapuolenio, K. Škirpos, M. Naujokaičio, Z. Ivinskio, M. Mackevičiaus. J. Brazaičio ir kitų.  V. Valiušaitis pridūrė, kad jau baigiamas rengti antrasis šios knygos tomas, kurį sudarys dokumentai iš užsienio ir Lietuvos archyvų, amžininkų laiškai, to meto spaudos publikacijos. Sutrumpintas vieno tomo leidinys numatomas išleisti ir anglų kalba.

Prisiminimais apie tuometinius šeimos narių patirtus išgyvenimus dalijosi ir Šaulių sąjungos Vilniaus kuopos vadas šaulys Kostas Ivanauskas.

Renginyje dalyvavo knygos redakcinės kolegijos nariai ir autoriai: Audronius Ažubalis, Kostas Ivanauskas, Vytautas Landsbergis, Arvydas Sekmokas, Vidmantas Valiušaitis, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, leidyklos „Žara“ vadovė Ramutė Žandarienė, kiti svečiai ir gausus lankytojų būrys.

Knygos autoriai atsakė į svečių klausimus, įsigijusiems aptartą knygą padovanojo autografus. Liepos mėnesį numatoma išleisti knygos antrą tomą, o ateityje – vertimą į anglų kalbą.

Jums gali patikti