Naujienų portalas

Vasario 16-osios šventinių renginių bumas ir originalios idėjos visoje Lietuvoje

Šiais metai visoje Lietuvoje galima buvo stebėti tikrą renginių bumą ir originalių šventinių idėjų gausą. Nuo tradicinių minėjimų, koncertų ar eisenų 104-osios valstybės atkūrimo metinės parodė, jog originalios gražios idėjos apjungė daugybę šalies piliečių čia Lietuvoje ir visame pasaulyje.

Filmo peržiūra Merkinės bažnyčioje

“Vasario 16-oji man yra apie Lietuvą kūrusius drąsius, kūrybingus, be proto laisvę mylinčius ir atsakomybės nebijančius žmones. Tokie buvo Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signatarai, tokie buvo ir Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio signatarai pasirašę deklaraciją. Todėl tokią dieną norisi būti tarp žmonių, dalintis istorijomis, skleisti pilietiškumo dvasią. Labai džiaugiuosi, kad turėjau galimybę Lietuvos gimtadienį švęsti Merkinėje, kur kartu su Vytaru Radzevičiumi ir Kino teatru “Pasaka” kvietėme žmones pokalbiui apie laisvę ir žiūrėjome Giedrės Žickytės filmą “Šuolis”. Nors filmas yra apie kiek vėlesnį laikotarpį, tačiau apie tą pačią drąsą, kūrybingumą ir laisvės troškimą,” – pasakoja istorikė, visuomenininkė, radijo laidų vedėja Luka Lesauskaitė.

Trispalviai papuošalai ir kaklaskarės su K. Čiurlionio paveikslų motyvas

Tradicinių trispalvių pusryčių renginyje sostinėje VDA profesorė Jolanta Talaikytė pristatė aksesuarų kolekciją su tautine simbolika. Čia galima buvo pasigrožėti ir šilko kūriniais su K. Čiurlionio paveikslų motyvais. „K. Čiurlionis ir jo kūryba yra dalis lietuviško identiteto. Šilko skarelės ir kiti aksesuarai su jo paveikslų atvaizdais – tai būdas perkelti genialius dailininko kūrinius iš muziejaus ir meno albumų į kasdienį žmonių gyvenimą. Per penkerius metus, dėl išskirtinai aukštos kokybės, jie tapo Lietuvą ir jos kultūrą reprezentuojančia dovana, suvenyru,“ – apie originalią idėją kalba „Avenueart“ vadovė Jolanta Lunevičienė.

Švenčia kaip gimtadienį

“Man svarbu gyventi ir kurti savoje valstybėje. Manau, kad mes, kaip Lietuvos piliečiai per menkai apmąstome savo personalinį santykį su valstybe. Esame dažniau linkę reikalauti savo pačių išgalvoto “teisingumo”, nei suvokti ir džiaugtis laisve bei naudotis jos suteikiamomis galimybėmis. Vasario 16- ąją minėjome šeimoje, kaip gimtadienį. Stengiamės pasigaminti kokį nors istorinį patiekalą, vienaip ar kitaip susijusį su Vasario 16-ąja ar Nepriklausomybės akto signatarais. Šiais metais gaminome vieną populiariausių “Baltojo Štralio” cukrainės skanėstų – Bobelę su romu. Reikia prisiminti, kad Vasario 16-osios Nepriklausomybės aktas buvo pasirašytas kambaryje virš “Baltjo Štralio,”- akcentavo VU profesorius, kulinarinių knygų autorius Rimvydas Laužikas.

Nuo trispalvių pusryčių iki simbolinių žygių visoje Lietuvoje

Pilietinių iniciatyvų autorius Alkas Paltarkokas džiaugiasi, jog trispalviai pusryčiai tapo tradicija, o kiek vyksta Vasario 16-tosios žygių visoje Lietuvoje jau nebesuskaičiuosi. “Šešti metai su bendraminčiais rengiame trispalvius pusryčius. Kasmet vis daugiau įvairių profesijų žmonių taip šventiškai pradeda Vasario 16-tąją. Prie iniciatyvos prisijungia ir organizacijos, įstaigos ar įmonės, Lietuvos piliečiai visame pasaulyje. Šiais metais pats renginys- „Šventiniai trispalviai pusryčiai“ vyko Radisson Blu Royal Astorija viešbutyje Vilniuje, su tautine atributika ir pakilia nuotaika nuo pat ryto. Po to išskubėjau į Kernavę, kur surengėme simbolinį 16 kilometrų, labai įdomų žygį. Džiaugiuosi, jog gražios idėjos tampa tradicija prie kurios gali prisijungti vis daugiau žmonių. Originalių šventės formatų gausa Lietuvoje ir visame pasaulyje parodo mūsų kūrybiškumą, energiją ir tikrą meilę Lietuvai,“ – pasakoja renginių organizatorius Alkas Paltarokas.

Koncertai ir su Lietuvos partizanų dainomis

“Ugniavijas Valstybės atkūrimo dieną savo koncertais mini veik kasmet: kelis kartus dalyvauta renginyje “Auszra 16”, kuris, deja, prieš porą metų įvyko jau paskutinį sykį. Kaip bebūtų, jaunoji karta perėmė tradiciją ir šiais metais pirmą kartą buvo suorganizuotas renginys “Aidas – V16”, kuriame turėjome garbę ir malonumą sudalyvauti su savo dainų programa, kuriai parinkome tiek senesnes, karines – istorines, tiek naujesnes – tarpukario, partizanines dainas. Savo dainomis išreiškiame pagarbą ir dėkingumą visiems, kurie prisidėjo prie Lietuvos valstybingumo stiprinimo, laisvės užtikrinimo ir atkovojimo, todėl valstybines šventes stengiamės visada nuoširdžiai paminėti ir sudalyvauti tam skirtuose renginiuose,” – džiaugiasi Ugniavijas grupės narys Kazimieras Sadauskas.

Jums gali patikti