Naujienų portalas

Sakurų žydėjimo šventė „Hanami“ – šimtmečius skaičiuojanti japonų tradicija

Hanami  – grožėjimosi sakurų žiedais pavasario šventė Japonijoje, menanti ilgas tradicijas, jau nuo VIII amžiaus. Šie medžiai Japonijoje žydi apie 10 dienų, anksčiausiai pradeda žydėti pietinėse Okinavos salose vasario mėnesį ir vėliausiai šiauriniame Hokaide balandį.

Prasidėjus Heiano laikotarpiui (794 -1185) sakuros susilaukdavo vis daugiau dėmesio. Imperatoriai bei rūmų gyventojai steigė šventes po žydinčių sakurų medžiais. Vėliau ši šventė perėjo iki samurajų, o nuo jų – prie žemesnių to meto klasių atstovų. Šventė greitai išpopuliarėjo tarp visų Japonijos luomų. Heiano imperatorius Saga tęsė šią tradiciją, steigdavo festivalius imperiniuose rūmuose.

Buvo išleistas poezijos rinkinys „Kokinšu“, kuriame buvo nemažai poezijos apie sakuras. „Kokinšu“ įtaka leido žmonėms labiau domėtis sakuromis ir buvo ta pradžia, nuo kurios prasidėjo visa sakurų kultūra Japonijoje.

Sakurų žydėjimo stebėjimas nuotoliniu būdu

Pasaulis vėl sulaukė pavasario kada sakurų medeliai pasipuošė žiedais, tačiau susiklosčius sudėtingai situacijai dėl COVID-19 viruso, tradicinės šventės šiais metais atšaukiamos.

“Šiais metais sakurų žiedai atrodo šiek tiek vieniši, bet žiūrėkime į priekį, – kitais metais mes tikrai ypatingai su džiaugsmu jų lauksime”, – kalbėjo Japonijos ambasadorius Lietuvoje Shiro Yamasaki.

Vilniaus savivaldybė kartu su telekomunikacijų bendrove ”Telia“ sukūrė galimybę vilniečiams ir kitiems Lietuvos gyventojams karantino metu stebėti sakurų žydėjimą realiu laiku savo namuose.

https://karantinas.lt/sakuros/

Japonų ambasadoriaus Lietuvoje Shiro Yamasaki žmona Yuko Yamasaki kartu su daininke Agne Sabulyte vietoje atšaukto šių metų Sakurų festivalio siunčia muzikinius linkėjimus įrašiusios iš namų vieną populiariausių dainų apie sakuras dainuojamą Japonijoje.

https://www.youtube.com/watch?v=1AaVWayRuvQ

Apie Japonijos ir Lietuvos santykius

1918–1940 m. tarp Lietuvos ir Japonijos valstybių plėtojosi diplomatiniai ir konsuliniai ryšiai. 1940 m. Kaune rezidavęs Japonijos vicekonsulas Chiune Sugihara užsiėmė humanitarine veikla ir išdavinėjo „gyvybės vizas“, išgelbėjusias tūkstančius gyvybių.

2019 metų sakurų žydėjimo šventė Č.Sugiharos parke

Pastaraisiais metais įvairiuose Lietuvos renginiuose stiprėja kultūriniai mainai tarp Japonijos ir Lietuvos, auga bendradarbiavimas turizmo, ekonomikos, gyvybės mokslų srityse.

Simboliška po žydinčiomis sakuromis praeitais metais buvo matyti abiejų šalių tarpusavio draugišką kultūrinę partnerystę. Hanami šventę Č. Sugiharos parke Vilniuje praeitais metais aplankė tūkstančiai žmonių. Japonų ambasados organizuotame renginyje skambėjo japonų ir lietuvių liaudies dainos. Japonų ambasadorius Lietuvoje Shiro Yamasaki su žmona Yuko Yamasaki atliko lietuvių liaudies dainą „Teka teka skaisti saulė“, atlikėja Agnė Sabulytė dainavo japoniškai. Buvo organizuota Kyokushin karate atvira treniruotė.

Šiais metais planuotas Sakurų festivalis dėl COVID-19 pandemijos atšaukiamas, tačiau ponia Yuko Yamasaki kviečia išlikti viltyje. „Mes visi ilgimės Hanami, o dainoje „Sakura“, kurią įrašėme su Agne Sabulyte, sakoma, kad  pamatysime vieni kitus po sakurų žydėjimo“, – siųsdama viltingus muzikinius linkėjimus iš rezidencijos pasakojo ponia Yuko Yamasaki.

Sakuros Lietuvoje

„Per praėjusį šimtmetį sakuros išplito visuose žemynuose. Labai džiugu, kad ir Lietuvoje pirmosios sakuros pradėjo žydėti sėkmingai prigijusios nuo 1997m. Vilniaus Universiteto botanikos sode Vingio parke“,  – sakė Lietuvos -Japonijos draugystės asociacijos prezidentas Rimantas Vaitkus.

„Sakurų žiedams sunku atsispirti. Šis dekoratyvinis medelis yra mylimas visame pasaulyje. Sakurų parkai puošia daugelio pasaulio šalių reprezentacines miestų erdves. Lietuvoje žmonės kiekvienais metais laukia pačių pirmųjų sakurų žiedų, rengiamos įvairios šventės. Šiais metais planuotas Sakurų festivalis dėl COVID-19 pandemijos atšaukiamas, tačiau sakuros vis tiek žydi lyg nešdamos žinią, kad gamta pulsuoja savu ritmu“, – kalbėjo renginių organizatorius Alkas Paltarokas.

Ką apie Hanami žinome mes?

„Hanami – tai stiprų ryšį su gamta ir protėvių tradicijomis turinti šventė. O man asmeniškai hanami dar ir pirmoji pažintis su japoniškomis dainomis, kuomet praeitais metais sudainavau pirmąją japonišką dainą šventės metu. Šiandien per metus su ponia Yuko Yamasaki jau turime paruošę šešias dainas“, – šypsojosi atlikėja Agnė Sabulytė.

“Japonija – mano nematomas gyvenimo vedlys. Viskam esu jautri. Pergyventa įvairūs virsmai, beveik dvidešimt metų kartu mintyse, darbuose ir svajonėse. Japonija – švarios sielos, švarių rankų šalis. Visuomet jaučiuosi pakylėta ne vien tik po kelionės, bet netgi ir po banalaus laiško iš kolegų. Gal dėl to mano karščiausias šiandienos hobis – japonų kalba”, – apie savo gyvenimą, persipynusį su Japonijos kultūra pasakojo grožio ir mados namų “Beža Familia” savininkė  Erika Stankevičiūtė.

“Sakuros man – tai sakralumo, amžino, mistiško, bet tuo pačiu labai laikino grožio simbolis, kuris yra kaip priešingybė tai japonų disciplinai, kurios teko mokytis, kai šešiolikos metų lankiau karate kyokushin”, – apie savo ryšį su japonų kultūra kalbėjo verslininkas Andrius Kupstaitis.

„Žinau, jog hanami – tai šventė Japonijoje, kuomet žmonės susirenka stebėti žydinčių sakurų. Ši tradicija gyvuoja jau šimtus metų. Smagu, jog pavasarį bei atgimimą simbolizuojančios sakuros džiugina ir lietuvių akis. Nors šiais metais privalome likti namie, tačiau pats žinojimas, jog jos jau žydi, džiugina širdį!“, – dalinosi mintimis apie sakuras istorikė, visuomenininkė Luka Sinevičienė.

“Sakurų žydėjimo šventė man atneša žinią apie artėjančias permainas sezonuose. Trumpas svaiginančio grožio žydėjimas primena apie laikinumą, trapumą. Lietuva turi savo nuostabių medžių žydejimo grožį, kur obelys ir vyšnios, alyvos ir kaštonai, pasakoja metai iš metų lietuvaičių kartoms protėvių sodybų istorijas, gražina mūsų pavasario dienas. O sakurų žydėjimas Vilniuje pasakoja apie Japonijos kultūrą. Aš džiaugiuosi, kad Lietuva ir Japonija mezga glaudžius, draugiškus ryšius. Žydėjimas sakurų, kultūriniai saitai, dainos, žiedų grožis, viskas veda į didelius ir prasmingus tikslus, siekius, darbus”, – pasakojo “Mados terapijos butikas” įkūrėja Asta Muralytė.

Nuotraukos iš 2019 m.

Jums gali patikti