Naujienų portalas

Salomėja Nėris: pasmerkti ar reabilituoti?

Visai neseniai Vilniaus senamiestyje, prie Salomėjos Nėries gimnazijos per garsiakalbius skambėjo S. Nėries eilės. Tarp posmų apie gamtą, meilę ir tėvynę galima buvo išgirsti ir šiurpą keliančių, sovietinę ideologiją garbinančių eilių. Tai – miesto meninės instaliacijos „Į šaltą mūrą atsitrenkus iš savo sapno nubudau“ dalis.

Antroji netikėta miesto permaina atsirado Islandijos ir Pylimo gatvių sankirtoje. Namo balkone buvo įtaisyta iš toli matoma šviesdėžė su Salomėjos Nėries portretu. Instaliaciją kūrė menininkė Eglė Grėbliauskaitė. Moteris įsitikinusi, kad šiuo metu Salomėjos Nėries atžvilgiu visuomenė susiskaldė į dvi dalis. Vieni poetės kūrybą siekia reabilituoti, o kiti nori ją išbraukti iš literatūros kūrėjų sąrašo. Tačiau savo meno kūriniu ji siekė atkreipti dėmesį į bendresnį vaizdą.

„Ar šiandien ją smerkti ar išteisinti, netgi ne tai yra svarbiausia. Svarbiausia yra išeiti į diskusiją ir praplėsti suvokimo lauką. Koks buvo tas laikmetis? Kas įvyko? Kodėl atsitiko taip, kad menininkas padarė tokius sprendimus? Šiaip, manau, kad pasirinkimas visada yra, bet ne visada mums pakanka stiprybės padaryti teisingą sprendimą“, ‒ sako E. Grėbliauskaitė.

Praėjus mėnesiui po sovietų okupacijos 1940-ųjų birželio 15 dieną, Salomėja Nėris kartu su būriu literatų vyko į SSRS sostinę Maskvą. Delegacijoje taip pat buvo poetas Petras Cvirka ir rašytojas Antanas Venclova. Literatams buvo patikėta perduoti sovietų Aukščiausiajai tarybai „Deklaraciją dėl Lietuvos įstojimo į Sovietų Sąjungą“. Jos tikslas parodyti, kad Lietuva, neva, savanoriškai prisijungia prie SSRS. Poetiškai kelionė vadinta Stalino saulės atvežimu. Žurnalistas ir publicistas Vidmantas Valiušaitis įsitikinęs, kad lietuvių delegacija anuomet išdavė Lietuvos valstybę.  „Dvidešimt tūkstančių partizanų gyvybių, šimtai tūkstančių tremtinių, kankinių, kurie atsidūrė Sibire. Tai yra tos Stalino saulės kaina“, ‒ teigia jis. Žurnalistas priduria, kad už tokį poelgį anuometinis Lietuvos baudžiamasis kodeksas numatė griežčiausią bausmę: „Jeigu žmonės dalyvauja dalies Lietuvos teritorijos atplėšimo arba visos šalies prijungimo prie svetimos valstybės slaptose ar atvirose organizacijose, jiems yra numatyta mirties bausmė.“

Ką daryti su kontroversiškai vertinamų literatūros grandų kūryba? Pasmerkti ar prikelti naujam gyvenimui? Prasminga diskusija šį sekmadienį, gruodžio 23 d. 12 val. laidoje „Lietuva mūsų lūpose“ per LRT PLIUS ir LRT.LT.

Jums gali patikti