Naujienų portalas

Slaptos žinutės garsiausiuose paveiksluose – žymūs tapytojai buvo tikri maištautojai

Pasirodo Mikelandželas, da Vinčis, Van Gogas ir kiti garsūs tapytojai buvo daug išradingesni, nei mes manome. 

Dievas – žmogaus smegenys?

Ant Siksto bažnyčios lubų tapytojas Mikelandželas atvaizdavo, kaip Dievas suteikia Adomui gyvybės kibirkštį. Plevėsuojantis rausvai rudos spalvos apsiaustas, už Dievo ir angelų, yra tokios pačios formos kaip žmogaus smegenys. Anatomiją išmanantys asmenys lengvai gali atskirti tam tikras smegenų dalis, pvz. žalia skara atvaizduoja stuburo arteriją, ir hipofizio liauką. 

Mikelandželo sumanymą aiškina keletas teorijų, pavyzdžiui, kad smegenys atvaizduoja Dievą ir jo žinių perdavimą Adomui, bet populiariausia teorija aiškina, kad Mikelandželas Dievą smegenų fone slapčia nutapė protestuodamas prieš bažnyčią ir jos neigiamą požiūrį į mokslą. 

Ne „angeliškas“ elgesys…

Ant Siksto bažnyčios lubų pastebimas dar vienas chuliganiškas Mikelandželo darbas – angelas rodantis negražų gestą. Mikelandželą darbui nusamdęs popiežius Julius II-asis buvo plačiai nemėgiamas, jam simpatijos nejautė ir pats tapytojas. Menininkas subtiliai išreiškė savo nuomonę apie Julių II-ąjį nutapydamas pranašą Zachariją, kuris atrodė itin panašus į popiežių, o už šio – porą angelų, kurių vienas pranašui rodo nepadorų rankos gestą, vadintą „figa“, o šiais laikais žinoma kaip „špyga“.  

Žmogus veidrodyje

XV-ojo amžiaus menininkas Jan van Eyck negalėjo atsispirti pagundai įsiamžinti savo garsiajame Arnolfini portrete. Kaip savireklamos būdą, autorius paveiksle, dviejų figūrų fone, lotyniškai užrašė „Jan van Eyck buvo čia 1434“. Visai kaip šiuolaikiniai grafičių autoriai…  Tačiau žymiai mažiau pastebimi dar du asmenys pasislėpę paveiksle. Jei atidžiai pažvelgsite į ant sienos kabantį veidrodį, pamatysite du žmones, kurie, atrodo, stovi toje vietoje, kur būtų šios scenos „žiūrovas“.  Manoma, kad vienas iš pasislėpusių asmenų turėtų būti pats van Eyck.

Mona Lizos drobės „kaimynė“

Nors populiarus trileris „Da Vinčio kodas“ yra mažų mažiausiai spekuliacinis, Leonardo da Vinči savo kūriniuose išties paslėpė keletą mįslių. Būtent Mona Lizoje, labiausiai lankomame Luvro muziejaus kūrinyje, menininkas paslėpė savo inicialus „LV“. Tiesa, jie mikroskopiškai maži ir slepiasi garsiosios panelės dešinėje akyje.

Labiau stebina, 2015 m. prancūzų mokslininko atlikti tyrimai, kurie teigia, kad po Mona Liza rastas dar vienas moters portretas, kuris, kaip manoma, buvo pirminis da Vinčio sumanymas, kurį laikui bėgant autorius užtepė savo šedevru. 

Botanikas Botičelis

Pasirodo, menininkas, geriausiai žinomas už darbą „Veneros gimimas“, itin domėjosi augalais. Jo kūrinyje „Primavera“ mokslininkai nustatė daugiau kaip 500 skirtingų augalų rūšių, kurių visos nutapytos taip tiksliai, kad nesunkiai galima jas visas įvardinti. 

„Paskutinės vakarienės“ muzika

Da Vinčio „Paskutinė vakarienė“ yra vienas žinomiausių pasaulio paveikslų, kurio prasmę aiškina daugybė teorijų. Viena įdomiausių pasakoja, kad paveiksle, Jėzui iš dešinės, atvaizduota jo neva mylimoji – Marija Magdalietė. 

Kita įdomi teorija, kurią iškėlė italų muzikantas Giovanni Maria Pala, aiškina, kad į paveikslą įtapyta melodija. Jei skersai paveikslo, ties žmonėmis, nupiešite penkias linijas, apaštalų rankos ir duonos lazdelės išdėliotos ant stalo sudarys muzikos užrašą. Skaityti jį reikėtų iš dešinės į kairę (kaip rašė da Vinčis). Gaunama muzika – 40 sekundžių pakili melodija. 

Dar viena „Paskutinė Vakarienė“? 

Dailininkas Vincentas Van Gogas sukūrė spalvingą kavinės sceną „Kavinės terasa naktį“, tačiau, panašu, kad tai daug daugiau nei tiesiog miesto kavinės atvaizdas. Yra daug užuominų, rodančių, kad šis paveikslas – moderni Da Vinčio „Paskutinės Vakarienės“ versija. Van Gogas buvo labai religingas, o jo tėvas buvo pastorius. Paveikslo scenoje matoma 12 žmonių, jie sėdi aplink stovinčią ilgaplaukę figūrą, už kurios matomas lango rėmas, kuris atrodo kaip kryžius. 

Dama be petnešėlių – skandalas!

Ši moteris įamžinta kaip ,,Madame X”, yra Virginie Gautreau – Paryžiaus aukštuomenės garsenybė. 19-ojo amžiaus menininkas Jon Singer Sargent nusprendė nutapyti jos portretą, tikėdamasis išgarsėti. Taip ir atsitiko. Originaliajame portrete, merginos petnešėlė atvaizduota nusmukusi nuo peties. Aukštuomenės atstovams tokia scena atrodė mažų mažiausiai įžuli. Sargent, taisydamas klaidą, užtapė petnešėles tvirtai laikančias suknelę, tačiau buvo jau per vėlu. Skandalas liovėsi tik portretui palikus Paryžių. Bet kuriuo atveju, paveikslą iš tapytojo įsigijo Metropoliteno Menų Muziejus, Niujorke, todėl autorius vistik sėkmingai įsiamžino istorijoje.

Šiame kambaryje yra kaukolė.

Pamėginkite surasti kaukolės atvaizdą paslėptą Hans Holbein jaunesniojo paveiksle „Ambasadoriai“. Tam tikrai nereikia padidinamojo stiklo – kaukolė gana didelė. Netikite? Pažvelkite į tamsią, rudai juodą įstrižainę paveikslo apačioje. Jei pažiūrėsite į paveikslą tinkamu būdu – ji taps kaukole. Pažiūrėkite iš apačios į dešinę arba į kairę nuo paveikslo nuotraukos ir pažiūrėkite, ar kaukolė įgauna formą.

Savo rūpesčių skandinimas vyne niekada nebuvo toks meniškas…

1595 m. Karavadžijo kūrinys, kuriame atvaizduotas romėnų vyno dievas Bachas yra dar vienas darbas slepiantis savyje paslaptį – mažyti autoriaus autoportretą. Paslaptis išaiškėjo 1922 m., restauruojant kūrinį ir nuvalius nuo jo šimtmečių dulkes. Nuvalius purvo sankaupas ir paveikslui išryškėjus, mažytis Karavadžijo tapo matomas sėdintis stiklinio vyno ąsočio kairiajame kampe, apšviestas atspindžiu nuo vyno paviršiaus. 

Jums gali patikti