Naujienų portalas

5 pagrindiniai faktai apie “Baltijos kelią“

Baltijos kelias (latv. Baltijas ceļš, est. Balti kett) – apie 650 km ilgio susikibusių žmonių grandinė, 1989 m. rugpjūčio 23 d., minint 50-ąsias Molotovo-Ribentropo pakto (Vokietijos ir SSRS nepuolimo sutartis su slaptaisiais protokolais), dėl Europos pasidalinimo tarp Vokietijos ir SSRS, metines. Sustojusių ir rankomis sukabinusių žmonių grandine, jungusia trijų Sovietų sąjungos okupuotų Baltijos šalių sostines – Vilnių, Rygą ir Taliną, pareikštas protestas dėl Slaptųjų protokolų ir Baltijos šalių nepriklausomybės panaikinimo.

50 metų po Molotovo–Ribentropo pakto

1940 m. Baltijos šalis okupavo Tarybų Sąjunga, iš anksto dėl to susitarusi su nacistine Vokietija. Susitarimas slapta pasirašytas 1939 m. rugpjūčio 23 d. Maskvoje. Šis dokumentas vadinamas Molotovo–Ribentropo paktu (pagal pasirašiusių asmenų pavardes: TSRS užsienio reikalų ministras Viačeslavas Molotovas ir Vokietijos užsienio reikalų ministras Joachimas fon Ribentropas). Praėjus 50 metų po pakto pasirašymo okupacija tęsėsi, o TSRS nepripažino pakto egzistavimo ir toliau tvirtino, kad Baltijos šalys į Tarybų Sąjungą įstojusios savo noru.

Kas organizavo „Baltijos kelią“

1989 m. liepos 15 d. Pernu mieste Estijoje susirinkę trijų Baltijos tautų išsivaduojamųjų judėjimų atstovai nutarė surengti bendrą solidarumo akciją – Baltijos kelią: gyva žmonių grandine sujungti Vilnių, Rygą, Taliną, dar kartą pademonstruoti sovietų valdžiai ir pasaulio tautoms apie vienybę ir ryžtą siekti laisvės bei nepriklausomybės. Baltijos kelią organizavo Baltijos šalių nacionaliniai judėjimai: „Rahvarinne“ Estijoje, Latvijos liaudies frontas ir Lietuvos persitvarkymo sąjūdis.

Vienu metu aspsijungė trys šalys

1989 m. rugpjūčio 23 d. 19.00 val. apie du milijonai Baltijos šalių gyventojų susikibo rankomis, sudarydami žmonių grandinę nuo Talino per Rygą iki Vilniaus, taip simboliškai atskirdami Baltijos valstybes nuo Sovietų Sąjungos, išreikšdami norą būti laisvais. Trijų Baltijos šalių gyventojai reikalavo slaptą Molotovo-Ribentropo pakto protokolą pripažinti viešai ir atkurti Baltijos šalių nepriklausomybę. Dalyviai rinkosi į akciją miestuose, kaimuose arba organizuotai ar patys transportu važiavo į tas Baltijos kelio vietas, kurios vingiavo per mažiau apgyventas teritorijas. Dešimtys tūkstančių, neįstengusių patekti į magistralę, susibūrė jos prieigose, sudarydami didžiausios grandinės atšakas.

Kiek žmonių dalyvavo?

Pasak žinių agentūros „Reuters“, akcija subūrė 700 000 žmonių Estijoje, 500 000 Latvijoje ir 1 000 000 Lietuvoje. Remiantis TASS pateikta TSRS oficialia informacija, akcijoje dalyvavo 300 000 Estijos ir 500 000 Lietuvos gyventojų, duomenų apie dalyvių skaičių Latvijoje TASS neskelbė. Tikslaus akcijos dalyvių skaičiaus nustatyti neįmanoma, atsižvelgiant į skirtingus informacijos šaltinius ir skirtingą dalyvių skaičių miestuose ir kaimo vietovėse.

Berlyne, Leningrade, Maskvoje, Melburne, Stokholme, Tbilisyje, Toronte ir kitur pasaulyje vyko solidarumo mitingai Baltijos keliui palaikyti.

Didžiausias protesto akcijos pasiekimas buvo tai, kad TSRS nusileido bendram Baltijos šalių gyventojų protestui, pripažindama praeities nusikaltimus. TSRS pripažino Molotovo–Ribentropo pakto egzistavimą ir paskelbė jį negaliojančiu. Tai tapo vienu iš svarbiausių žingsnių kelyje į nepriklausomų Baltijos valstybių atkūrimą.

„Baltijos kelias“ UNESCO sąraše

2009 m., minint Baltijos kelio dvidešimtmetį, Europos parlamentas priėmė rezoliuciją – rugpjūčio 23 d. paskelbta „Europos diena stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti“. Tais pačiais metais UNESCO paskelbė, kad įtraukia „Baltijos kelią“ į saugomų istorinės atminties dienų sąrašą. „Baltijos kelio“ idėja užsikrėtė ir kitos šalys: 2004 m. panašų kelią, išsiplėtusį iki 500 km, galima buvo pamatyti Taivane, o 2013 m. – Katalonijoje. Abiejų renginių organizatoriai teigė, kad juos įkvėpė Baltijos šalių pavyzdys.

Jums gali patikti