Naujienų portalas

Įsigaliojus Metro įstatymui, apsispręsti turi savivaldybės

Nuo sausio 1 d. įsigaliojo LR Metropoliteno įgyvendinimo įstatymas, kuriuo sudaromos sąlygos statyti metro privačiomis lėšomis. Jis numato, kad apsispręsti dėl metro turi savivaldybė. Kol šio sprendimo nėra, privatūs investuotojai negali pradėti veikti.

Susisiekimo problemos Vilniuje tolydžio didėja. Mažiausiai daliai eismo dalyvių situacija gerinama daugumos miestiečių sąskaita (dviračių takai vietoje eismo juostų), kyla gyventojų nepasitenkinimas, o Bendrajame plane numatytos „naujos viešojo transporto rūšies“ trasos banaliai išdėstytos ant esamo gatvių tinklo ir nėra tinkamos metropolitenui įrengti.

2019 m. tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ atliko gyventojų apklausą kuri parodė, jog 99 proc. gyventojų mano, kad susisiekimas yra labai svarbi ar svarbi problema Vilniuje, o didžioji jų dalis įvardina metro kaip veiksmingiausią priemonę spūsčių problemai spręsti.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkai ištyrė, kad 2007 m. Vilniaus gatvėmis kasdien pravažiuodavo apie 400 tūkst. automobilių, kurių spūstyse sukeliami nuostoliai siekė 1,5 mlrd. eurų per metus (priedas Nr. 2).

Europoje yra virš 10 Vilniaus dydžio ir mažesnių miestų, sėkmingai eksploatuojančių ir plečiančių metro tinklą. Mažiausi jų Lozana (139 tūkst.), Renas (222 tūkst.) ir Lilis (237 tūkst.). Dar apie 20 miestų metro statybas pradėjo būdami Vilniaus dydžio ir ilgainiui išsiplėtė. Tai rodo, kad milijono gyventojų sąlyga turėti metro yra iš sovietinio normatyvo kilęs mitas (sovietmečiu tokia norma buvo, tačiau net ir tuo metu būta būdų ją apeiti).

Dažnai manoma, kad metro yra miestui didelę finansinę naštą užkrausiantis objektas, tačiau priimtame įstatyme numatyta galimybė metro statyti privataus investuotojo lėšomis. Tokiu atveju biudžetas tik pasipildys papildomomis įplaukomis per įvairius mokesčius.

Jums gali patikti