Naujienų portalas

JAV inovacijų ekosistemos išskirtinumas – dėmesio sulaukia tik komercinį potencialą turintys išradimai

Bostono apylinkėse įsikūrusios dvi žinomiausio JAV ir viso pasaulio aukštosios mokyklos – Harvardo universitetas ir Masačiusetso technologijų institutas (angl. Massachusetts Institute of Technology– MIT) yra reikšmingi JAV ekonomikos augimo varikliai. Vien tik MIT alumnų sukurtos kompanijos kasmet generuoja 1,9 trilijonus JAV dolerių pajamų. Jos yra sukūrusios 4.6 mln. darbo vietų. Taip yra todėl, kad kiekvienas studentas, be savo pagrindinio dalyko, nuo pirmųjų studijų dienų yra mokomas parduoti kuriamas technologijas, steigti nuosavą verslą, o sukurtiems išradimams dėmesys skiriamas tik tuo atveju, jei jie turi komercinį potencialą.
„Kiekvienas studentas, nesvarbu kokią discipliną jis yra pasirinkę mokytis – chemiją, inžineriją ar astronomiją, – yra mokomas, kaip parduoti inovatyviausias technologijas. Didžioji dalis studentų dar studijų metais įkuria pirmuosius savo startuolius, kuriuos vysto ir po studijų baigimo. Šioje šalyje studijos ir universitete atliekami tyrimai yra labiau orientuoti į pritaikomumą. JAV niekam nėra įdomus tavo išradimas, jeigu jis neturi komercinio potencialo. Joks kitas poveikis – taršos mažinimas, laiko taupymas ir kita – nėra svarbus, jeigu produkto nebus įmanoma parduoti rinkoje“, – sako Bostone viešėjęs ir vietinės inovacijų eko-sistemos privalumais domėjęsis Lietuvos inovacijų centro projektų vadovas Tautvydas Pipiras.
Bostonas – tai vieta, kuri pirmiausia išsiskiria savo požiūriu į inovacijas ir ten esančia kultūra. Bostono apylinkėse gyvena apie 5 milijonus gyventojų, kuriems tenka daugiau nei 60 universitetų. Tačiau juos renkasi ne tik vietiniai gyventojai. Daugybė talentų iš viso pasaulio vyksta mokytis į šį regioną, kur studijų programose itin didelis dėmesys skiriamas technologijų komercializavimui. Toks į rinką itin orientuotas požiūris ir kasmet generuojami apčiuopiami rezultatai įrodo, kad iš mokslinės veiklos išties galima uždirbti, jei formuojamas tinkamas studentų, universiteto darbuotojų ir visos aplinkos požiūris.
Stipriausiuose Bostono universitetuose dirbantys ekspertai yra ne tik į mokslą susikoncentravę tyrėjai – jie nemažai laiko praleidžia konsultuodami įmones arba patys kurdami naujus verslus. Dauguma dėstytojų net 20 proc. savo laiko skiria pastarosioms veikloms. Todėl tiek studentai, tiek konsultuojamos įmonės gali būti užtikrintos, kad juos moko ir konsultacijas teikia tikri savo srities profesionalai.
Esant tokiai didelei gabiausių pasaulio studentų ir stiprių tyrėjų koncentracijai, svarbu užtikrinti, kad Bostone būtų tinkama terpė šių talentų idėjoms sklisti ir vystytis. Kuriant šią terpę kiekviena institucija atlieka itin svarbų vaidmenį. „Universitetai turi užtikrinti, kad tyrėjų ir studentų idėjos neužstrigtų tik tarp universiteto sienų. Neatsitiktinai MIT savo universitetą projektavo taip, kad jame būtų kuo mažiau sienų ir kliūčių fizikos profesoriui susitikti su automatikos specialistu. Čia ypač skatinamas tarpdiscipliniškumas“, – paaiškina T. Pipiras. Anot jo, MIT esantys fakultetai yra sujungti į vieną didelį pastatą, todėl mokslininkai visada gali komunikuoti ir bendradarbiauti tarpusavyje. Be to, dauguma moderniausių laboratorijų yra nuolat atviros mokslininkams bei įmonėms, nes jos yra naudingos tik tuomet, kai jomis naudojasi vertę kuriantys žmonės.
Kiekvienai gerai idėjai įgyvendinti yra reikalingas kapitalas, nors pirmiausia įmonės yra mokomos vystytis inkubatoriuose ir akceleratoriuose, tačiau visiems sėkmingiems startuoliams tenka kreiptis į rizikos kapitalistus bei investuotojus, kurių Bostone yra apstu. Pats MIT yra įkūręs savo rizikos fondą. Negana to, Bostone galima rasti CŽA valdomą rizikos fondą. Visi yra pasiruošę investuoti į čia gimstančias idėjas. Kembridžo inovacijų centro iniciatyva netgi buvo įkurta „Venture Cafe“, kurioje kiekvieną savaitę susirenka daugybė potencialių investuotojų ir startuolių. Tai – vieta, kur sklinda informacija apie vystomus startuolius bei pradedamos plėtoti naujos idėjos, nes čia susirenka įvairiausių sričių profesionalai. „Sakoma, kad Kendal aikštė, kurioje yra įsikūręs Kembridžo inovacijų centras, MIT, tokios kompanijos kaip Facebook, Google, Pfizer ir kt., yra pati inovatyviausia pasaulyje kvadratinė mylia, kurioje naujos idėjos gimsta kiekvieną dieną, o gal net minutę“, – priduria Lietuvos inovacijų centro projektų vadovas.
Pasak jo, net ir pats miestas pasižymi inovatyvumu ir atvirumu. „Bostone yra daugybė institucijų, nevyriausybinių organizacijų bei bendradarbiavimo erdvių, kuriose dirbantys žmonės per dieną gali suorganizuoti susitikimus su investuotojais, patyrusiais mentoriais ar tinkamais tyrėjais. Visų durys visuomet yra atviros, nes puikiai suprantama, kad tik esant didelei ir greitai idėjų sklaidai jos gali įgauti tinkamą pavidalą“, – teigia T. Pipiras. Iš šiame mieste gyvenančių žmonių jis nuolat girdėdavo, kad kiekvienas sėkmingas verslininkas, tyrėjas ar visuomeninis veikėjas yra pasiruošęs atiduoti duoklę naujiems inovacijų kūrėjams: juos rems finansiškai, tapti mentoriumi ar padėti surasti tinkamus kontaktus: „Tai yra bendruomeniškumo jausmas, kuriuo pasižymi šis miestas. Kiekvienas supranta, kokia didelė yra inovacijų reikšmė šiam miestui, todėl norint ir toliau išlikti lyderiaujančiu inovacijų miestu, būtina nenutrūkstama žinių sklaida“.
Lietuvos inovacijų centras yra nepelno organizacija, teikianti inovacijų paramos paslaugas verslo įmonėms, mokslo ir studijų institucijoms, Lietuvos verslo asocijuotoms struktūroms ir verslo paramos organizacijoms. Pagrindinis institucijos strateginis tikslas – didinti tarptautinį Lietuvos verslo konkurencingumą, intensyvinant naujų technologinių sprendimų ir organizacinių iniciatyvų įgyvendinimą versle.
Jums gali patikti