Naujienų portalas

Skrydžių augimas – dešimtadaliu, svarstoma dėl priemonių padidinti oro erdvės pralaidumą

Per devynis šių metų mėnesius skrydžių vadovai Lietuvos oro erdvėje aptarnavo 204,2 tūkst. skrydžių – 10 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Tris ketvirtadalius visų skrydžių – 155 tūkst. – sudarė tranzitiniai skrydžiai. Palyginus su pernai tuo pačiu laikotarpiu, jų skaičius išaugo 9,7 proc. Smarkiai augant skrydžių skaičiui, šiuo metu „Oro navigacija“ svarsto dėl priemonių, kaip padidinti oro erdvės pralaidumą.

„Įvertinant augantį skrydžių skaičių ir ruošiantis kitų metų galimam skrydžių augimui, įmonė artimiausiu metu sieks pertvarkyti oro erdvės struktūrą. Analizuojamos galimybės atidaryti papildomus skrydžių valdymo sektorius. Pertvarka galėtų apimti struktūros pokyčius tiek žemutinėje – iki 3 km, tiek aukštutinėje – nuo 3 km – oro erdvėse. Analizuojamos įvairios galimybės ir reikiamos priemonės“ – sako skrydžių valdymo paslaugas Lietuvos oro erdvėje teikiančios valstybės įmonės „Oro navigacija“ generalinis direktorius Mindaugas Gustys.

Reaguojant į ženkliai išaugusius tranzitinių skrydžių skaičius, birželio mėnesį „Oro navigacijos“ iniciatyva buvo įdiegtas papildomas skrydžių valdymo sektorius. Todėl viršutinė Lietuvos oro erdvė, siekianti nuo 10 iki 20 km, buvo padalinta į du sektorius. Tai leido padidinti viršutinės Lietuvos Respublikos oro erdvės pralaidumą dvigubai – iki 90 orlaivių per valandą – ir išvengti galimų lėktuvų užlaikymų.

Per sausį-rugsėjį Vilniaus oro uoste skrydžių vadovai aptarnavo 35,7 tūkst. kilusių arba besileidusių orlaivių – 21 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Kauno oro uoste tuo pačiu metu aptarnauta 7,1 tūkst. skrydžių – 26,3 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Pernai smarkiai išaugusį bendrą 9 mėn. skrydžių skaičių Kaune lėmė du itin intensyvūs vasaros mėnesiai – liepa ir rugpjūtis, kada Vilniuje rekonstruojant kilimo ir tūpimo taką, Lietuvos skrydžių sostine laikinai buvo tapęs Kaunas. 2017 m. liepą ir rugpjūtį pernai Kaune buvo aptarnauta atitinkamai 2346 ir 2319 orlaivių (šiemet atitinkamai – 878 ir 892).

Palangos oro uoste per devynis šių metų mėnesius buvo aptarnauta 3,5 tūkst. orlaivių, Šiaulių – 2,4 tūkst. Palyginus su tuo pačiu 2017 m. laikotarpiu, Palangoje skrydžių skaičius išaugo 1 proc., Šiauliuose – 8,5 proc.

Daugiausia skrydžių Lietuvos oro erdvėje per devynis šių metų mėnesius atliko penkios aviakompanijos Suomijos „Finnair“ (19 tūkst. skrydžių, arba 5,8 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu), Latvijos „Air Baltic“ (18,7 tūkst. skrydžių, arba 14,9 proc. daugiau), Rusijos „Aeroflot“ (16,3 tūkst. skrydžių, arba 20,9 proc. daugiau), Vokietijos „Lufthansa“ (13,8 tūkst. skrydžių, arba 3 proc. daugiau) ir Airijos „Ryanair“ (10,8 tūkst. skrydžių, arba 28,4 proc. daugiau). Palyginus su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu, pasikeitė tik viena iš penkių Lietuvos oro erdve daugiausia besinaudojusių bendrovių – Rusijos „Rosiya“ šiemet nukrito į šeštą vietą, į priekį praleisdama Airijos bendrovę „Ryanair“.

Rugsėjį skrydžių vadovai Lietuvos oro erdvėje aptarnavo 24,7 tūkst. skrydžių – 6,5 proc. daugiau nei 2017 m. rugsėjį. Tranzitinių skrydžių skaičius pirmąjį rudens mėnesį siekė 18,9 tūkst. ir buvo 8,2 proc. didesnis nei pernai tuo pačiu metu.

Vilniuje rugsėjį aptarnauta 4,3 tūkst. kilusių arba besileidusių orlaivių (6,9 proc. daugiau nei pernai rugsėjį), Kaune – 835 (11,6 proc. daugiau), Palangoje – 417 (4,5 proc. mažiau), Šiauliuose – 186 (40,6 proc. mažiau). Ženklų sumažėjusį skrydžių skaičių Šiaulių oro uoste lėmė mažiau skraidę NATO oro policijos misiją atliekančių naikintuvų pilotai.

Jums gali patikti