Naujienų portalas

Tyrimas atskleidė, ko labiausiai trūksta jaunoms Lietuvos gyvybės mokslo įmonėms

Pastaruosius kelerius metus Lietuvoje kasmet įsikuria po 7-8 gyvybės mokslų srities įmones ir startuolius, kuriančius aukštos pridėtinės vertės farmacijos, biotechnologijų produktus ar medicininius prietaisus. Vasarą atlikta „Verslios Lietuvos“ gyvybės mokslų srities įmonių apklausa parodė, kad perspektyvių sektoriaus įmonių raida labiausiai priklauso nuo pakankamo finansavimo kiekviename įmonės plėtros etape.

„Gyvybės mokslų startuoliai iš esmės skiriasi nuo visų kitų technologijų startuolių. Jų produktų vystymo laikas paprastai daug didesnis, vidutiniškai 8-10 metų, didesni ir kapitalo poreikiai. Kadangi praktiškai visi gyvybės mokslų startuoliai komercializuoja mokslinių tyrimų rezultatus, produkto vystymo eigoje skirtingais etapais jiems reikalingos skirtingos kompetencijos: mokslinės, produkto vystymo, verslumo. Tam kad paskatintume gyvybės mokslų startuolių kūrimąsi Lietuvoje, tokios rūšies startuoliams visų pirma turime užtikrinti tvarų finansavimą ir asmeninę reikiamų sričių  – mokslo, verslo – profesionalų mentorystę“, – sako D. Kleponė.

„Verslios Lietuvos“ atlikta apklausa rodo, kad gyvybės mokslų sektoriaus įmonės dažniausiai finansiškai kliaujasi savo privačiu kapitalu ir yra priklausomos nuo ES finansavimo programų, todėl tvarią sektoriaus plėtrą skatintų tik brandesnė rizikos ir privataus kapitalo rinkos ekosistema.

Vienintelės Baltijos šalyse įmonės, gaminančios pažangios terapijos vaistinius preparatus (PTVP), individualiai pritaikytus kiekvienam pacientui, „Froceth“  įkūrėja ir direktorė Agnė Vaitkevičienė sako, kad šiandien Lietuvoje dažniausiai biotechnologijų verslą kuria mokslininkai, o jiems sudėtinga savo idėjas paruošti ir pristatyti verslui. „Bendradarbiavimas tarp verslo ir mokslo turi būti aktyvesnis. Investicijų vystant biotechnologijų įmonę reikia didelių, tad verslui svarbu suprasti, kaip tokias brangias idėjas paversti pelnu. Didelė rizika parastai siejama ir su paties produkto netinkamu įvertinimu, rinkos analize ir paprasčiausiu žinių ir kompetencijų trūkumu bendradarbiaujant mokslininkams ir verslininkams. Pradinėse įmonės vystymosi stadijose finansavimo šaltinius rasti yra itin sudėtinga“, – sako A. Vaitkevičienė.

Jos teigimu, Lietuvoje daug dėmesio skiriama sudaryti kuo geresnes sąlygas gyvybės mokslų sektoriui vystyti, tačiau papildomas pastangas reikia telkti taikomojo mokslo, inkubatorių, startuolių akseleravimo programų vystymui ir ankstyvų stadijų įmonių finansavimui.

Europoje apie trečdalis rizikos kapitalo yra investuojama į su gyvybės mokslais susijusias įmones, tačiau Lietuvoje sektoriaus bendrovės vangiai teikia investavimo pasiūlymus rizikos kapitalo fondams. Rizikos kapitalo įmonė „Practica Capital“ iki šio yra investavusi į skaitmeninius verslus, susijusius su medicina ir gyvybės mokslais: specializuotą medicininę programinę įrangą, gerinančią pacientų priežiūros kokybę, kuriančią įmonę „Softneta“, sveikos gyvensenos bendrovę „OME Health“, registracijos pas gydytojus sistemą „Mano daktaras“.

„Mes buvome ir esame atviri investuoti į gyvybės mokslo įmones ir norime turėti daugiau galimybių į jas investuoti, tačiau paprasčiausiai sulaukiame per mažai pasiūlymų. Per artimiausius kelerius metus Lietuvoje turėtume pajusti padidėjusią rizikos kapitalo pasiūlą tiek iš vietinių, tiek iš aplinkinių šalių fondų. Matyt, pagrindinis ribojantis faktorius rizikos kapitalo fondams dalyvauti šiame sektoriuje yra labiau susijęs su gyvybės mokslų komandų skaičiumi, ambicijomis monetizuoti savo talentą ir iš to išplaukiančiu finansavimo poreikiu“, – sako Tomas Andriuškevičius, „Practica Capital“ partneris.

„Verslios Lietuvos“ organizuojamo tarptautinio gyvybės mokslų forumo „Life Sciences Baltics“ metu ypatingas dėmesys skiriamas jaunoms sektoriaus įmonėms ir startuoliams. Rugsėjo 24-25 d. Vilniuje vyksta specialūs gyvybės mokslų startuolių iš Baltijos šalių, Ukrainos ir Baltarusijos mokymai, kuriuose dalyvaujantys startuoliai supažindinami su verslo modelio vystymo pagrindais, finansavimo šaltiniais ir mokomi pristatyti savo idėjas verslui bei investuotojams

„Biotechnologijų, medicininės inžinerijos sritys atveria didžiules galimybes kurtis startuoliams, kurie kurtų inovatyvias technologijas ar produktus ar teiktų nišines paslaugas didesnėms bendrovėms, gyvybės mokslų startuoliai taip pat yra noriai įsigyjami ir didelių tarptautinio sektoriaus žaidėjų. Šios programos tikslas yra ne tik padėti tobulėti, bet ir sudaryti galimybes būti pastebėtiems tarptautinių investuotojų. Tik turėdami didesnę priemonių įvairovę galime tikėtis, kad inovatyvūs startuoliai augs ir svariai prisidės prie gyvybės mokslų sektoriaus raidos Lietuvoje“, – sako D. Kleponė, „Versli Lietuva“ generalinė direktorė.

Rugsėjo 27 d., antrą „Life Sciences Baltics“ forumo dieną, vyks dešimties geriausių startuolių prisistatymas investuotojams ir Lietuvos ir užsienio verslo bei mokslo atstovams.  Geriausią idėją verslo idėjų konkurse „Pitch Challenge“ pristatę startuoliai bus apdovanotas specialiais prizais – pagrindinio mokymų programos rėmėjo „Johnson & Johnson Innovation“ mentoryste, vienos savaitės mokymosi ir bendradarbiavimo vizitu JAV biomedicinos klasteryje „Akron Biomedical Corridor“ ir teisinėmis „R￶dl & Partner“ konsultacijomis.

Rugsėjo 26-27 d. vyksiantį „Life Sciences Baltics“ forumą sudaro tarptautinė mokslinė konferencija, gyvybės mokslų sektoriaus paroda, programa startuoliams ir verslo susitikimai.

Jums gali patikti