Naujienų portalas

Valstybės pažinimas: gastronominė kelionė „Laisvės skoniai“ (VIDEO)

Šiltą rudens vakarą Lietuvos Respublikos Prezidento rūmų parke skambėjo miško brolių dainos ir sklido partizaniško maisto kvapas. Renginio metu žinomi žmonės, aktyvūs pilietinės visuomenės veikėjai buvo kviečiami į gastronominę kelionę „Laisvės skoniai“, leidusią iš arčiau susipažinti su partizaninio pasipriešinimo dalyvių kasdienybe ir buitimi.

„Partizanų istoriją esame linkę pažinti tik per karo prizmę, o pačius partizanus daugiausia pažįstame iš jų pasiekimų, laimėtų mūšių ar tragiško likimo vingių. Tačiau daug svarbiau yra tai, kad prieš priimant lemtingą sprendimą ir išėjus ginti tėvynės bei tapus herojais, jie buvo paprasti žmonės, svajoję, kūrę šeimas ir dirbę paprastus darbus. Net ir išėję partizanauti jie susidurdavo su kasdieniais iššūkiais – santykiai, psichologinė būklė, higiena, drabužiai ar tiesiog maistas. Kasdienybės istorija gali būti ir yra labai įdomi, nes ją mes galime pajausti, paliesti, užuosti ar paragauti net ir šiandien.  –  apie netradicinį partizanų istorijos pažinimą pasakojo viena iš organizatorių istorikė Luka Sinevičienė.

Jei galėtume nusikelti į karo po karo laikotarpį, ar nebūtų įdomu sužinoti ką valgė miško broliai? Kokiomis sąlygomis gamino maistą? Kokios kulinarijos tendencijos vyravo to meto Europoje? Atsakymų į šiuos klausimus renginio metu padėjo ieškoti Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dekanas prof. Rimvydas Laužikas, someljė Arminas Darasevičius ir žurnalistas, keliautojas Vytaras Radzevičius, kurie ne tik atskleidė partizaniško maisto istoriją ir gamybos subtilybes, bet ir pakvietė pasivaišinti čia pat pagaminta originalia partizaniška sriuba.

„Šiandien pabandžiau rekonstruoti partizanišką virtuvę, tiksliau pasakius, tai buvo improvizacija partizaniško maisto tema, nes pasakyti ką jie valgę anuomet labai sunku. Greičiausiai tai, ką pavykdavo gauti iš žmonių. Būdavo ir kad sriubą virdavo, tačiau ne dažnai, juk per sklindantį kvapą ir dūmus nepasislėpsi. Vis dėl to, pabandžiau įsivaizduoti, kad esu miške ir improvizavau. Renginio svečiams pasiūliau baravykų sriubą su perlinėmis kruopomis, morkomis, svogūnais, sviestu, užbalintą grietinėle ir pagardinta čiobreliais. Beje, čiobreliai į Lietuvą atkeliavo iš vienuolių daržų.“ – apie partizaniškos virtuvės subtilybes pasakojo žurnalistas ir keliautojas Vytaras Radzevičius.

Žymiausias Lietuvos somelje Arminas Darasevičius taip pat nepraleido renginio susijusio su maistu. Istoriniu maisto paveldu besidomintis verslininkas džiaugėsi, jog renginiai suburiantys skirtingus žmones ir primenantys mūsų šalies istoriją palieką išskirtinį saugumo ir ramybės jausmą. „Esame unikalioje erdvėje, kuri kelia didybės jausmą, aš didžiuojuosi Lietuva, jos istorija ir žmonėmis. Ir svarbiausia, būdamas tokioje erdvėje, ragaudamas partizanišką patiekalą, klausydamasis istorikų tu supranti, kad viskas mūsų valstybėje yra gerai. Tik reikia tuo mėgautis ir svarbiausia, negalime pamiršti istorijos“.

Turbūt nerasime Lietuvoje žmogaus geriau išmanančio maisto paveldo istoriją negu prof. Rimvydas Laužikas. Ne vienerius metus Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dekanas tyrinėja lietuviško maisto istoriją, yra išleidęs ne vieną knygą bei konsultuoja restoranus. „Mes, šiuolaikiniai žmonės, neretai esame linkę supriešinti praeitį ir dabartį, brėžti liniją tarp praeities ir dabarties. Tačiau, bent jau gastronominėje tradicijoje, galime pastebėti  daugiau nuoseklią evoliuciją, nei supriešinimą. Daugybė dalykų, kurie atsirado ar buvo perimti neatmenamais laikais tebėra gyvi ir naudojami iki šiol mūsų virtuvėse, puoduose, restoranų meniu ar vasaros piknikuose. Štai ir šiame, Vytaro paruoštame, patiekale rasime daugybę sluoksnių: proistoriniams laikams būdingus grūdus – iš jų pagamintos perlinės kruopos, senovėje vadintos „baltaisiais miežiais“ ir nederlingų Vilniaus apylinkių (kaip tik čia viduramžiais susikūrė Lietuvos valstybė) maitinimosi tradiciją primenančius baravykus – žmonės čia niekada nepragyveno vien iš žemdirbystės ir gyvulininkystės, tad tekdavę „prisidurti“ maistu iš miško. Kultūrinių ir laukinių ingredientų maišymas viename patiekale yra būdingas Lietuvos gastronomijos bruožas. Vytaro puode taip pat rasime viduramžiais, kartu su totoriais į mūsų kraštą atkeliavusius svogūnus – skirtingai nuo kitų, aplinkinių tautų, mes juos iki šios vadiname totoriškos kilmės žodžiu. O patiekalo gardinimui panaudoti čiobreliai, primenantys apie mūsų gastronominės tradicijos ryšius su Viduržemio jūros regiono virtuvėmis. Kas tikrai keičiasi – tai mūsų santykis su maistu. Patiekale, kurį neužilgo ragausime įdėta sviesto – vieno prabangiausių istorinės virtuvės produktų. Dabar, kiekvieną diena tepdami sumuštinius, esame jau pamiršę, kad net tarpukario Lietuvoje galimybė valgyti sviesto kasdien ir kiek nori dar buvo vienas ženklų, apibrėžusių žmogaus priklausomybę aukštesniam ar žemesniam socialiniam sluoksniui“,- kalbėjo prof. Rimvydas Laužikas.

Ne vieną išskirtinį renginį visuomenei dovanojantis Alkas Paltarokas pabrėžė, jog pilietiškumą ir patriotiškumą skatinantys renginiai yra ypač vertingi ir reikalingi. „Laisvė nėra duotybė. Ją reikia saugoti ir suvokti iš esmės, kaip kiekvienos tautos prigimtinę teisę. Laisvės skonį gali patirti kovoje. Kovos formos yra įvairios. Dabar esame informacinio karo fronte ir mūsų pareiga ginti savo didvyrius bei šviesti Lietuvos piliečius. Dabar, o ne rytoj“ – kalbėjo Alkas.

Renginio metu gastronominę patirtį pagardino istoriniai prieskoniai: renginio svečiams pristatyta naujausia Valstybės pažinimo centro paroda „19490216: Apsisprendimo šifras“, o netikėtu siurprizu tapo galimybė prisiliesti prie partizanams priklausiusių Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus eksponatų – žiūronų, sagų ar net fotoaparato! Istorinę patirtį stiprino kanklių garsai ir Agnės Sabulytės atliekamos partizanų dainos.

Unikaliais daiktais itin žavėjosi dizaineris, partizaniškos uniformos rekonstruktorius Giedrius Paulauskas, kuriam itin svarbu, kad žmonės kuo daugiau susipažintų ir pamatytų kasdienės partizanų istorijos subtilybių. „Renginys unikalus dėl savo vietos ir galimybės paliesti tikrus partizaniškus daiktus, kurių muziejuje tikrai negalėtum pačiupinėti. Paragauti miško sriubos iš viso unikalu, gali ne tik paliesti istoriją, ją pajausti, bet net ir paragauti bei užuosti. Svarbiausia yra tai, kad apie pokario istoriją mes kalbame ir įvairiais kampais bei rakursais.“ – įspūdžiais dalinosi dizaineris.

Gastronominė kelionė „Laisvės keliu“ nepaliko abejingų, juk domėtis savo šalies istorija yra pati geriausia dovana Lietuvai. Kuo daugiau apie ją žinome, tuo labiau esame stipresni ir vieningesni.

“Išskirtinis susidomėjimas Valstybės pažinimo centre vykusiu „Laisvės skonis“ renginiu rodo, kad mums svarbu suprasti ne tik herojišką, bet ir žmogišką laisvės kovotojo – žaliuko, miško brolio – pusę. Sau užduodamas klausimas, ar ir aš, visiškai paprastas žmogus, galėčiau, esant reikalui, ginti Tėvynę, parodoje buvo aiškiai įgarsintas atsakymu „žinoma, kad taip“. Nereikia abejoti, ir nereikia laukti – išbandymų metas yra jau dabar, kai mes nuolatos esame informacinių operacijų atakų smaigalyje ir čia kiekvienas galime būti reikšmingas savo valstybei. Žinodami kas vyksta informacinėje erdvėje, kaip nepasiduoti įtakos operacijoms, galime vienytis siekdami brandinti pilietiškesnę, aktyvesnę, bendruomenišką visuomenę. Kaip tik apie tai ir kalbu savo ruošiamose diskusijose – seminaruose, atviruose visiems piliečiams.” –  Aurimas Navys atsargos karys ir saugumo ekspertas.

Koks renginys be širdį pamaloninančių dovanėlių, kurios primintų pačias geriausias renginio akimirkas ir žinoma, asocijuotųsi su Lietuva. Būtent tokiomis dovanomis pasirūpino ir dalelę Lietuvos padovanojo kelionių įmonės “Megaturas” vadovė Daiva Breivė.“Man labai svarbu jausti laisvę. Tai didžiausias mūsų turtas. Ji suteikia dar daugiau galimybių pažinti ne tik savo, bet ir kitų šalių skonius. Didžiuojuosi, kad UAB “ Megaturas” yra lietuviška įmonė, prisidedanti prie pilietiškumo skatinimo, Lietuvos istorijos pažinimo.” – džiaugėsi „Megaturas“ vadovė Daiva Breivė.

Renginio metu diskusijos pašnekovams buvo įteiktos ir vertingos bei originalios įmonės “Baltic Foods” virtuvės lentos.

Gastronominė kelionė „Laisvės skoniai” dar kartą įrodė, jog valstybės pažinimas yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis, svarbiausia ieškoti kuo įdomesnių pažinimo formų, spalvų ar skonių.

Nuotraukų galerija: 

Valstybės pažinimo centro paroda „19490216: Apsisprendimo šifras“ skirta Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio tarybos deklaracijos paskelbimo 70-mečiui. Ekspozicija pristato aštuonių 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos signatarų gyvenimo istorijas ir atkreipia dėmesį į sudėtingą vertybinį pasirinkimą, aktualų ir mūsų dienomis: asmeninė gerovė ar atsakomybė už Tėvynės ateitį? Parodos lankymas – nemokamas ir atviras darbo dienomis (9-16 val.) bei savaitgaliais (11-18 val.).

Video:

LR Prezidentūros rūmuose. Valstybės pažinimas- gastronominė kelionė „Laisvės skoniai“

LR Prezidentūros rūmuose. Valstybės pažinimas- gastronominė kelionė „Laisvės skoniai“Originalus renginys LR Prezidentūros rūmuose! Šiltą rudens vakarą Lietuvos Respublikos Prezidento rūmų parke skambėjo miško brolių dainos ir sklido partizaniško maisto kvapas. Renginio metu žinomi žmonės, aktyvūs pilietinės visuomenės veikėjai buvo kviečiami į gastronominę kelionę „Laisvės skoniai“, leidusią iš arčiau susipažinti su partizaninio pasipriešinimo dalyvių kasdienybe ir buitimi.

Posted by Vilnius LifeStyle on 2019 m. spalio 2 d., trečiadienis

 

Jums gali patikti