Naujienų portalas

Kartu su kariais pratybose dalyvauja ir kariuomenės psichologai

Birželio viduryje Lietuvoje pasibaigusiose karinėse pratybose „Perkūno griausmas 2018“, „Saber Strike 2018“ (liet. „Kardo kirtis“) ir „Inžinierių griausmas 2018“ kartu su kariais treniravosi ir Lietuvos kariuomenės karo psichologai. Jie turėjo galimybę dalyvauti ne tik su priskirto bataliono kariais, bet būti ir stebėtojais bei vertintojais, žaidybinės ir realios psichologinės pagalbos teikėjais. Apibendrindami įgytą patirtį pratybose Lietuvos kariuomenės karo psichologai pastebi gana pozityvų karių nusiteikimą ir augantį jų psichologinį atsparumą.

Pratybose dalyvavęs karo psichologas kapitonas Mantas Gricius pabrėžė, kad pratybose dalyvaujantis karys pirmiausia yra žmogus, todėl jų metu gali tekti susidurti su įvairiausiais sunkumais – nuo mūšio streso reakcijų iki probleminių situacijų šeimoje, pvz. vaiko sunegalavimas. „Todėl labai svarbu, kad tokiam kariui būtų sudaryta galimybė kreiptis ir gauti psichologinę pagalbą“, – sakė jis.

Nuolat pratybose dalyvaujantys Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karo psichologijos skyriaus psichologai pastebi, kad buvimas šalia karių ne tik kasdienėje jų veikloje teigiamai veikia karius, juos motyvuoja ir padeda sumažinti emocinį krūvį. Ne paslaptis, kad lauko taktinės pratybos iš karių reikalauja ne tik gero fizinio pasirengimo, bet ne mažiau svarbus yra ir karių psichologinis pasirengimas.

„Kiekvienos pratybos yra skirtos pasitikrinti ir parodyti, ką kariniai vienetai išmoko ir geba, ne išimtis ir karo psichologai – buvimas arčiau kario ne kasdienėse sąlygose skatina bendradarbiavimą tarp karių ir psichologų, mažina stigmas, kurios vis dar gajos, kad psichologai reikalingi tik psichiškai nestabiliems ar psichikos sutrikimų turintiems asmenims“, – sakė Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karo psichologijos skyriaus psichologė leitenantė Ernesta Krivickienė. Ji pabrėžia, kad pratybų lauke susiduria įvairūs dalykai: jaunystė ir patirtis, komandinis darbas ir individualumas, energija ir nuovargis, teorija ir praktika.

Ruošiantis pratyboms kariai yra supažindinami su mūšio streso reakcijomis, instruktuojama, kaip tokias reakcijas atpažinti, sumažinti jų padarinius ir kuo greičiau grąžinti karį į rikiuotę. Pratybų metu visą tai galima išmėginti praktiškai – nors mūšio streso reakcijos dažniausiai yra inscenizuojamos, tačiau dauguma karių realiai susiduria su mūšio nuovargiu, miego stoka, karščiu ir kitais nepalankiais faktoriais.

Šauktiniai, kurie kartu su profesinės karo tarnybos kariais dalyvauja įvairiose nacionalinėse ir tarptautinėse pratybose, pripažįsta, kad kiekvienas skyrius susideda iš labai skirtingų žmonių ir kartais nėra lengva sutarti. Aktyvesni kariai bando paskatinti pasyvesnius ir taip užtikrinti, kad būtų atliktos užduotys. „Iš karių išgirdome pasisakymus „bandome labiau bendradarbiauti ir veikti kaip viena komanda, o ne pavieniui“, „padedame vienas kitam“ – sakė karo psichologė kapitonė Dainora Kasiliauskytė. „Savitarpio pagalbą buvo galima stebėti ir inscenizuotame mūšio lauke – vadai kontroliuodavo situaciją, kad karys savo pozicijoje neliktų vienas ir kiti kariai ateitų pagelbėti“, – sakė psichologė.

Šiuo metu krašto apsaugos sistemoje tarnauja 29 karo psichologai, kurių pagrindinis uždavinys – teikti psichologinę pagalbą kariams. Psichologai ne tik teikia psichologines konsultacijas, bet ir veda įvairaus pobūdžio mokymus, seminarus, grupes kariams, atlieka dalinių organizacinio klimato tyrimus, teikia psichologinę pagalbą kariams po trauminių įvykių. Gerėjantis psichologinių paslaugų prieinamumas įvairiuose kariniuose daliniuose rodo didėjantį karių sąmoningumą bei palankias vadų ir psichologų bendradarbiavimo galimybes.

Jau dešimt metų veikianti Lietuvos kariuomenės Psichologinės paramos grupė, kuri suvienijo visus krašto apsaugos sistemoje tarnaujančius psichologus, užtikrina efektyvų psichologinės paramos teikimą. Grupė teikia psichologinę paramą personalui, atliekančiam tarnybą sudėtingomis, padidinto pavojaus sveikatai ar gyvybei sąlygomis, konsultuoja karius ir jų šeimas, bendradarbiauja su skirtingo lygio vadais, siekiant ugdyti karių psichologinį atsparumą bei sprendžiant su karių psichologine gerove ir psichikos sveikata susijusius klausimus. Psichologinės paramos grupė taip pat dalyvauja rengiant įvairias Krašto apsaugos sistemos personalo atrankas, vykdo padalinių psichologinio klimato, personalo kaitos priežasčių, pasitenkinimo darbu tyrimus bei teikia siūlymus vadams dėl personalo motyvacijos didinimo ir pasitenkinimo darbu priemonių.

Nuotraukos j. eil. Erikos Čebatorienės ir srž. sp. Ievos Budzeikaitės

 

Jums gali patikti