Naujienų portalas

Krašto apsaugos ministras A. Anušauskas: „Mokomasis junginys padėjo atsikuriančios Lietuvos kariuomenės pamatus” Spausdinti Spausdinti Krašto apsaugos ministras A. Anušauskas: „Mokomasis junginys padėjo atsikuriančios Lietuvos kariuomenės pamatus”

„Lygiai prieš trisdešimt metų jauni, drąsūs ir už ką tik atkurtą nepriklausomą Lietuvą kovoti pasiryžę vyrai būrėsi į kuriamą karinį vienetą – Mokomąjį junginį. Sudėtingais 1991 metais, Sovietų Sąjungos grėsmių akivaizdoje, Mokomojo junginio vyrams buvo iškelti itin svarbūs uždaviniai – ginti ir saugoti strateginius Lietuvos objektus, reaguoti į priešiškų pajėgų išpuolius, suteikti kovinę paramą Krašto apsaugos departamento Pasienio tarnybai, Savanoriškajai krašto apsaugos tarnybai, taip pat rengti pirmuosius profesinės karo tarnybos karius“, – sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, sveikindamas Mokomojo junginio įkūrimo 30-mečio proga.

Ministras A. Anušauskas, dėkodamas Mokomojo junginio kariams, Lietuvos kariuomenės kūrėjams, pabrėžė: „Jūs padėjote atsikuriančios Lietuvos kariuomenės pamatus, Jūsų ryžtas ir pasiaukojimas tapo pavyzdžiu visiems įsitraukusiems į krašto apsaugos kūrimo gretas. Jūsų vaidmuo yra ne tik istoriškai svarbus – Jūsų tarnyba buvo ir tebėra lemtinga pradžia to, ką ir šiandien tęsiame, stiprindami gebėjimus operatyviai reaguoti į kylančius iššūkius, stiprindami krašto apsaugą ir Lietuvos kariuomenę“.

Vasario 22 d. minimas vieno svarbiausių Lietuvos kariuomenės kūrimo etapo – Mokomojo junginio įkūrimo – 30-metis. Šio junginio kariai tarnavo karo sąlygomis ir padėjo tvirtus pamatus Lietuvos kariuomenės reguliariosioms pajėgoms.

„Sunkiais laikais žmonių tarpusavio susipriešinimas dingdavo, o giluminiai bendruomenės ryšiai tapdavo tuo cementu, kuris tik sustiprindavo neįveikiamą tautos monolitą. Aš dėkoju tiems kariuomenės kūrėjams, kurie tuo sunkiu metu kūrė Lietuvos kariuomenės pamatus. Mokomasis junginys sukurtas po Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos ir pelnytai yra laikomas reguliarios Lietuvos kariuomenės pradininku. Iš jo vėliau išsivystė mechanizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“, – sakė Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys.

Mokomasis junginys įkurtas 1991 m. vasario 22 d. Krašto apsaugos departamento (KAD) generalinio direktoriaus Audriaus Butkevičiaus įsakymu Nr. 13. Pagrindinė dalinio užduotis buvo pasirengti priimti pirmuosius Lietuvos pradinės privalomosios karo tarnybos karius ir taip juos ne tik apsaugoti nuo privalomo šaukimo į sovietų kariuomenę, tačiau ir pradėti juos rengti tolesnei profesinei karo tarnybai.

„Per trumpą laiką ir pakankamai sudėtingomis aplinkybėmis Mokomasis junginys savo užduotį atliko – 1991 metų sausio agresijos ir pučo metu rengėsi ir vykdė karines užduotis, pasirengė personalą pirmajam atkurtos valstybės kariuomenės šaukimui, o vėliau junginio karių pagrindu formuota brigada „Geležinis Vilkas“ bei kiti kariuomenės vienetai“, – sakė Mokomojo junginio vadas dim. brg. generolas Česlovas Jezerskas.

Mokomasis junginys buvo organizuotas kaip atskiras kovinis vienetas, gebantis greitai suteikti kovinę paramą KAD Pasienio tarnybai, SKAT, ginti ir saugoti strateginius Lietuvos objektus bei reaguoti į priešiškų pajėgų išpuolius.

1991 m. pabaigoje Mokomasis junginys buvo pervardintas į Greitojo reagavimo brigadą, vėliau tapusią Lietuvos sausumos kariuomenės pagrindu. Greitojo reagavimo brigadai 1992 m. birželio 6 d. suteiktas „Geležinio Vilko“ vardas.

Pagal Lietuvos kariuomenės inf.

KAM ir karių asmeninių archyvų nuotraukos

 

Jums gali patikti