Naujienų portalas

Krašto apsaugos ministras A. Anušauskas: Putino invazija į Ukrainą Lietuvos gynybos politikos iš esmės nepakeitė – ji tiesiog įrodė, kad einama teisingu keliu

NATO Parlamentinė Asamblėja tęsia darbą. Gynybos ir saugumo komitete pranešimą pristatė Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Pranešimo tema – „Rusijos invazijos į Ukrainą įtaka Lietuvos gynybos politikai“.
Pasak ministro, Putino invazija į Ukrainą Lietuvos gynybos politikos iš esmės nepakeitė. Ji tiesiog įrodė, kad einama teisingu keliu. Visuotinės gynybos strategija, paremta nacionaline ir kolektyvine gynyba bei įtraukianti visas civilines institucijas ir visuomenę, veikia.
A. Anušauskas įvardijo priemones, kurios padės dar geriau pasirengti šalies gynybai. Pirmiausia, padidintos – išlaidos gynybai. Nuo 2014 metų Lietuva padarė didelę gynybos finansavimo pažangą – pasiektas 2 proc. nuo BVP gynybos biudžetas. Šiais metais išlaidos gynybai padidintos iki 2,5 nuo BVP.
Kalbėdamas apie Lietuvos ginkluotąsias pajėgas, ministras atkreipė dėmesį, kad pajėgų parengties lygis taip pat padidintas – kai kurie daliniai galėtų pradėti veikti per kelias valandas. Taip pat sustiprintas karinis  rengimas, ketinama didinti šauktinių skaičių. Tuo pat metu A. Anušauskas pažymėjo, kad nuolat teikiant paramą Ukrainai (Lietuva jau yra suteikusi paramos per 100 milijonų eurų, daugiausiai – mirtino efekto ginklų), tenka spręsti mažėjančių ginklų atsargų Lietuvos kariuomenėje klausimą.
„Šiuo metu tai patiria daugelis sąjungininkių. Turėtume glaudžiai bendradarbiauti su gynybos pramone, kad visi poreikiai būtų patenkinti laiku. Privalome padaryti viską, kad būtume visiškai pasirengę ne po penkių ar dešimties metų, bet šiandien, – pabrėžė politikas. Be to, sakė A. Anušauskas, labai svarbus tikslas – tai, kad Lietuvoje būtų daugiau NATO ir JAV pajėgų: „Stipriname savo priimančiosios šalies paramos pajėgumus – kuriame naujus karinės infrastruktūros objektus ir poligoną bei geriname jau turimą infrastruktūrą. Šis prioritetas yra labai svarbus ne tik ginkluotosioms pajėgoms, bet ir Vyriausybei. Jau visai netrukus mes būsime pasirengę priimti tūkstančius papildomų NATO karių“.
Baigdamas pranešimą, Lietuvos krašto apsaugos ministras teigė, kad gyvename blogiausioje saugumo situacijoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų: „Ukraina sulaiko rusų agresorių. Tačiau negalime užmiršti istorijos pamokų. Rusija yra ilgalaikė grėsmė mūsų saugumui. Artėjantis NATO viršūnių susitikimas Madride birželį bus gera proga parodyti, kad esame pasirengę pasikeisti ir prisitaikyti prie naujosios realybės. Rusija norėtų matyti mus susiskaldžiusius, bet būtent mūsų vienybė turi tapti stipriausiuoju ginklu“.
Komitetų posėdžiai ir plenarinė sesija transliuojami tiesiogiai Seimo interneto svetainėje ir „YouTube“ paskyroje „Atviras Seimas“.  Nuotraukos iš visų renginių publikuojamos Seimo „Flickr“ paskyroje. Jas galima laisvai naudoti, nurodant šaltinį (Seimo kanceliarijos nuotrauka, aut. Olga Posaškova arba Džoja Gunda Barysaitė).
Šiemet NATO PA pavasario sesiją buvo planuota rengti Ukrainoje, Kyjive, tačiau dėl Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą ji skubos tvarka perkelta į Vilnių.
NATO PA yra tarpparlamentinė organizacija, kurioje Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos valstybių parlamentarai kartu su Aljansui nepriklausančiais partneriais aptaria svarbiausius politikos, saugumo ir gynybos klausimus euroatlantiniame regione. Asamblėjai vadovauja Nuolatinis komitetas, į kurio sudėtį įeina kiekvienos delegacijos vadovas, Asamblėjos prezidentas, jo pavaduotojai, iždininkas ir Asamblėjos generalinis sekretorius.
Paskutinį kartą NATO PA pavasario sesija Lietuvoje surengta 2014 m., mūsų šaliai minint narystės Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijoje dešimtmetį. Prieš tai Lietuvoje ji taip pat buvo organizuota 2001 m.

 

LRS informacija

Jums gali patikti