Naujienų portalas

Lietuvos bankas: Rusijos agresijos sukelto neapibrėžtumo akivaizdoje – ekonomikos raidos scenarijai

Rusijos karas prieš Ukrainą – tai pirmiausia žmogiškoji tragedija, bet jis turės pasekmių ir pasaulio bei Lietuvos ekonomikai. Tiesioginį šoko poveikį mūsų šalies ekonomikai ribos per pastarąjį dešimtmetį smarkiai sumenkusios Lietuvos ekonomikos ir finansų sistemos sąsajos su Rusija. Itin didelio neapibrėžtumo sąlygomis įprastos ekonominės prognozės keičiamos galimais ekonomikos raidos scenarijais. Lietuvos bankas jų parengė tris.
„Tiek pasaulio, tiek mūsų šalies ekonomika šiuo metu veikia itin didelio neapibrėžtumo sąlygomis. Tai neabejotinai turės poveikį Lietuvos ekonomikai, tačiau aiškesnį mastą matysime ateityje. Savo ekspertine analize talkiname ir talkinsime politikos formuotojams sprendžiant dėl šiuo metu reikalingų ekonominių ir finansinių priemonių“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Prasidėjus Rusijos karinei invazijai į Ukrainą, pasaulio ekonomika, vis dar besitvarkanti su pandemijos padariniais, patyrė dar vieną smūgį. Besitęsiantis karas ir vis didinamos sankcijos Rusijai ir Baltarusijai veikia pasaulio ekonomiką įvairiais kanalais – per tarptautinę prekybą, energijos išteklių ir kitų žaliavų kainų šuolius, finansų sektorių, kapitalo ir valiutų rinkas, investuotojų ir vartotojų pasitikėjimą.
Per mažėsiantį eksportą, galimus žaliavų importo trikdžius, neapibrėžtą aplinką investicijoms ir brangstančius energijos išteklius Rusijos agresija Ukrainoje neigiamai paveiks ir Lietuvos ekonomiką. Neigiamą Rytų rinkų poveikį Lietuvai mažina tai, kadLietuvos užsienio prekyba su Rusija yra reikšmingai pasikeitusi ir prekybos santykiai prieš pat prasidedant karui buvo gerokai mažiau intensyvūs nei prieš dešimtmetį. Eksportas į Rusiją 2020 m. ketvirtąjį ketvirtį–2021 m. trečiąjį ketvirtį sudarė 6, į Ukrainą – 3, o į Baltarusiją – 3 proc. viso Lietuvos eksporto. Visiškas eksporto į šias rinkas netekimas 2022–2024 m. galėtų lemti iki 3 proc. punktų lėtesnį Lietuvos ekonomikos augimą. Importo iš šių šalių srautų apribojimas, tikėtina, lems laikinus gamybos trikdžius dėl reikalingų žaliavų trūkumo, tačiau, net ir suradus alternatyvius tiekėjus, šių žaliavų įsigijimo sąnaudos bus didesnės.
Dėl karo Ukrainoje ekonominių pasekmių kitoms Lietuvos eksporto partnerėms mažės ir bendra užsienio paklausa, o tai blogins lietuviško eksporto augimo perspektyvas. Toliau brangstanti nafta ir gamtinės dujos, Vakarų šalims atsisakant pirkti rusiškus išteklius, didins elektros energijos, šildymo ir transporto sąnaudas visiems ekonomikos sektoriams ir kartu toliau skatins vartotojų kainų infliaciją: atokvėpį lemtų nebent ryškesnis energijos išteklių kainų kritimas biržose, o pasekmes vartotojų piniginėms – nauji ar išplėsti tikslūs ir tinkamai sukalibruoti kompensaciniai mechanizmai. Padidėjęs neapibrėžtumas greičiausiai bent trumpuoju laikotarpiu stabdys verslo investicijas, taip pat darys įtaką ir gyventojų pasirinkimui vartoti mažiau ir taupyti daugiau. Be šių veiksnių, Lietuvos darbo rinką ši krizė galimai paveiks ir dėl vis didėjančio pabėgėlių iš Ukrainos srauto į Lietuvą. Jei dalis šių žmonių ilgesniam laikui pasiliktų šalyje ir įsijungtų į darbo rinką, tai didintų Lietuvos darbo jėgą, mažintų pastaruoju metu vis ryškiau matytą darbuotojų trūkumo problemą.
Dėl tebesančio itin didelio šių ir kitų veiksnių kintamumo šiuo metu yra itin sudėtinga vertinti tiek Lietuvos, tiek kitų valstybių tikėtiną ekonomikų raidą. Todėl Lietuvos banko ekonomistai, vietoj įprastų prognozių, parengė tris scenarijus. Pagal konvencinį scenarijų, parengtą remiantis kovo 1 d. turėta informacija, numatoma, kad Lietuvos BVP šiemet augs 2,7, o infliacija sudarys 10,5 proc. Šoko scenarijaus atveju, kuris pagrįstas prielaidomis ir finansų rinkų informacija iki kovo 17 d., šalies BVP šiemet didės 0,4, o infliacija sudarys 11,1 proc. Didesnio šoko scenarijaus atveju numatomi hipotetiniai papildomi šokai ekonomikai, dėl kurių 2022 m. BVP sumažėtų 1,2, o infliacija sudarytų 11,5 proc. Šių dviejų scenarijų atveju aptariama tik dviejų pagrindinių makroekonominių rodiklių – BVP ir infliacijos – raida.
Jums gali patikti