Naujienų portalas

Moterys gynėjos: galimybė ar būtinumas?

Ar esate girdėję apie Dahomėjos amazones – moterų karinį pulką, garsėjusį savo nuožmumu ir iki XIX a. pabaigos saugojusį Dahomėjos karalystės Afrikoje karalių? O apie pirmąsias moteris JAV kariuomenėje, kurios apsimesdavo vyrais tam, kad būtų priimtos į kovinius būrius? Arba apie tokias herojes kaip britė Susan Travers, kuri savo pasiekimų Antrajame Pasauliniame kare dėka tapo pirmąja ir vienintele iki šiol moterimi, tarnavusia legioniere Prancūzijos svetimšalių legione? Ar moterys gynėjos – tik siekis užtikrinti lygias teises moderniame šių laikų pasaulyje? Ar jų įnašas iš tiesų stiprina kariuomenę ir visuomenės saugumą?

Moterys, kariniuose konfliktuose vedusios šimtus ar tūkstančius karių į pergales, pasižymėjusios neeiline narsa ir sugebėjimais, gelbėjusios kolegų ar civilių gyvybes, tarsi lieka istorijos puslapių paraštėse. Kažkur atokiau nuo herojų vyrų, apie kuriuos ne tik mokoma mokyklose, bet ir rašomos knygos, statomi kino filmai ir teatro spektakliai. Tačiau XXI a. vis daugėjant moterų, besirenkančių tarnybą ginkluotose pajėgose, visuotinis stereotipas apie moterį kaip silpnesnę būtybę, panašu, palengva traukiasi.

Moterų vaidmuo karyboje

„Anksčiau moterys fiziškai nelabai turėjo galimybių dalyvauti kare, kadangi laukdavosi vaikų, juos augindavo ir prižiūrėdavo. Vyrams išvykus į karą, joms tekdavo didelės atsakomybės, jos turėdavo perimti vyrų darbus,“ – sako karo istorikas, buvęs Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos prorektorius, profesorius Valdas Rakutis. – „Todėl seniau aktyviuose kariniuose veiksmuose dažniausiai dalyvaudavo netekėjusios moterys, neturinčios vaikų ar įsipareigojimų šeimai.“

Moterys Lietuvos ginkluotose pajėgose tarnauja palyginti neseniai, tik paskutinius keliasdešimt metų. Žinoma, ryškių asmenybių Lietuvos istorijoje yra buvę ir iki tol. Viena jų – Emilija Pliaterytė, 1831 m. Lietuvos ir Lenkijos sukilimo dalyvė, sukilėlių karinių pajėgų kapitonė. Apie merginos ryžtą, įkvėpusį daugelį vyrų, byloja ir tai, kad nacionaline heroje ji laikoma ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje, Baltarusijoje.

Koviniuose daliniuose – moterų mažuma

Maždaug nuo Pirmojo Pasaulinio karo pradžios moterys gausiai papildė daugelio šalių kariuomenes – dažniausiai jos teikdavo medicininę ar logistinę paramą. Verta paminėti, kad be tokio įsitraukimo sėkminga valstybės gynyba neįsivaizduojama, kadangi vienam kovotojui reikia maždaug dešimt rėmėjų, kurių funkcijas anuomet ir atlikdavo šios moterys. Vienu iš tuometinių pagrindinių argumentų, kodėl moterys nebuvo skiriamos į kovinius dalinius, buvo moterų ir vyrų fizinės jėgos skirtumai. Tik tūkstantmečių sandūroje pradėta integruoti moteris ir į kovinius karinius vienetus, suteikiant joms tokias pat tarnybos sąlygas kaip ir vyrams.

Geriausia Karo akademijos penkioliktos laidos absolvente pripažinta, dabar Gynybos štabe tarptautinio bendradarbiavimo klausimus kuruojanti kapitonė Lina Jieznienė mano, kad argumentas, kodėl koviniuose ar specialiųjų pajėgų daliniuose mažiau moterų, yra paprastas – fizinis pajėgumas. „Norint įvykdyti keliamus reikalavimus vidutinių pajėgumų moteriai reikia daugiau fizinių pastangų ir pasiruošimo, tad natūralu, kad įsijungia žmogaus prigimtinis konformizmas – einama tuo keliu, kuris reikalauja mažiau pastangų,“ – sako trijų vaikų mama. – „Tačiau lengviausiu keliu eina tikrai ne visi ar visos.“

Pasak prof. V. Rakučio, argumentuojant ženkliai mažesnį moterų skaičių koviniuose daliniuose esama ir psichologinio aspekto: „Ne dėl to, kad moterys negalėtų ko nors atlikti, bet dėl vyrų – nes šalia esant moterims jie elgiasi kitaip.“

Pasak karo istoriko, normaliomis sąlygomis taikos metu tokių elgesio pokyčių nematyti. Tačiau jie atsiranda ten, kur uždaras kolektyvas, dažnai išgyvenantis didelį stresą ir ilgą laiką nebendraujantis su civiliais, viduje pradeda natūraliai skilti. Tuomet vyrai pradeda kovoti dėl moterų dėmesio ir darbas pakrinka. Tokios galimybės dažniausiai pasitaiko jūrų pajėgose, ypatingai povandeniniuose laivuose. „Tačiau tai labai išskirtiniai atvejai, kurie nutinka tik susiklosčius tam tikroms retoms aplinkybėms,“ – pabrėžia prof. V. Rakutis.

Dabar Lietuvos karinėse struktūrose moterys dažniau tarnauja Štabo padaliniuose, užsiima viešaisiais ryšiais, finansų apskaita, tačiau jau nemažai moterų yra ir koviniuose daliniuose, netgi Lietuvos Kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgose.

 

Žvelgiant į pasaulio kariuomenes, silpnesnio moterų fizinio pajėgumo argumentas atrodo dar mažiau reikšmingas. Pavyzdžiui, iš Kurdų pasipriešinimo judėjimo išaugusi organizacija „Women‘s Protection Units“ („Moterų gynybos daliniai“), vienija kurdų, arabų ir asirų moteris-kovotojas, aktyviai prisidedančias prie karinių veiksmų konfliktų draskomame Kurdistane. Kurdės ir asirės pirmosiose gretose kovojo prieš Islamo Valstybę ir netgi padėjo išgelbėti Kobanės miestą, kai visos kitos pajėgos pasipustė padus.

Tuo tarpu viena labiausiai vertinamų JAV ginkluotųjų pajėgų struktūros dalių – jūrų pėstininkai (angl. Marines) – jau senokai nebėra išskirtinai vyriška. Kasmet prie šių pajėgų prisijungia vis daugiau moterų, įveikusių nelengvus atrankos išbandymus. Šiuo metu JAV Kariniame jūrų laivyne tarnauja moterys, jau pasiekusios viceadmirolo, generolo ar generolo-leitenanto laipsnius.

Kalbant apie lyčių lygybę kariuomenėje verta paminėti Norvegiją – valstybę, kurioje net keturios gynybos ministrės buvo moterys. 2013 m. Norvegija tapo pirmąja Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos nare ir Europos šalimi, įvedusia privalomą karinę tarnybą ne tik vyrams, bet ir moterims. Įdomu tai, kad abiejų lyčių kariai buvo apgyvendinti mišriuose bendrabučiuose, o 2014 m. atliktas tyrimas atskleidė, kad bendra abiejų lyčių kariškių gyvenamoji erdvė dėl pastebimos lyčių niveliacijos leido užkirsti kelią seksualiniam priekabiavimui.

Pusiausvyros paieškos Lietuvos kariuomenėje

Tačiau Lietuvoje, kur stereotipai apie taip vadinamas „vyriškas“ profesijas vis dar gajūs, lyčių lygybės klausimai sprendžiami šiek tiek lėčiau. Prof. V. Rakutis pasakoja, kad į pirmąsias kariūnes atkurtos Lietuvos Karo akademijoje pradžioje žiūrėta kiek skeptiškai, moterys nebuvo laikomos lygiavertėmis vyrams. Tą patvirtina ir pirmųjų Karo akademijos laidų absolventės: „Taktikos pratybų metu, kaip ir laikant bet kurį egzaminą, nebuvo žiūrima – vyras ar moteris, tačiau kai kurie kolegos vyrai pykdavo, nes moterys pateko į išimtinai vyriška laikoma sritį.“

„Studijų specifika, didelis fizinis krūvis ir užimtumas vietos slampinėjimui ir tinguliui nepalieka. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog buvimas mergina ar vaikinu šiuo atveju nei padeda, nei trukdo, nes tiek kariūnai, tiek kariūnės pirmiausia yra kariai ir privalo gebėti įvykdyti jiems keliamas užduotis,“ – pasakoja kpt. L. Jieznienė. – „Tačiau prasidėjus studijoms netrukau suprasti, kad patekau ten, kur daugelį metų buvo išskirtinai vyrų sfera. Žinojau, kad norėdama išlikti, turiu stengtis būti ne prastesnė nei jie.“

Prof. V. Rakutis pabrėžia, kad moterų skaičiui akademijoje išaugus situacija ženkliai pagerėjo, atsirado pusiausvyra: „Kariūnai įprato būti vieni šalia kitų, dingo atskirtis ir susilygino požiūris tiek į vyrus, tiek į moteris. Moterys gali pilnavertiškai tarnauti kariuomenėje ir tą sėkmingai daro.“

Buvęs Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas, plk. Arturas Jasinskas, neseniai perdavęs vadovavimą savo kolegai, sako pastebintis, kad moterų savanorių pajėgose kasmet daugėja. „Nors vyrai ir moterys Lietuvos kariuomenėje skiriasi savo fiziniais ir psichologiniais duomenimis, tačiau požiūris į skirtingų lyčių karius, mano manymu, išlieka vienodas,“ – sako jis.

Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės sportininkė Ieva Serapinaitė, nuo praėjusių metų rudens pradėjusi tarnauti savanorių pajėgose, sako kariuomenėje nepastebėjusi nuolaidžiavimo moterims: „Pratybų metu visos turėjome ir sunkias kuprines nešti, ir ginklus, jokio išskyrimo ar palengvinimo nebuvo.“ Tačiau penkiakovininkė pripažįsta, kad kai kurių kolegų vyrų, kartu lankiusių bazinį kario kursą, požiūris į moteris buvo labiau stereotipinis, nei jų vadų. „Jie tikrai padėdavo, jei matydavo, kad kažkuriai komandos narei yra sunkiau ar nesigauna atlikti užduoties,“ – pasakoja ji.

Taigi, peršasi išvada, kad nors vadovų požiūris į skirtingų lyčių pavaldinius yra vienodas, daliai kariuomenėje tarnaujančių vyrų vis dar sunku priimti moteris kaip lygiavertes koleges.

Ne galimybė, o būtinumas?

Šiais laikais, kai moterys kariuomenėje jau nebėra kelianti nuostabą išimtis, pasigirsta vis daugiau argumentų apie moterų nešamą naudą karinėse operacijose. Išskiriama ne moterų galimybė, o būtinumas dalyvauti aktyviuose kariniuose veiksmuose – tai tapo akivaizdu Irako ir Afganistano konfliktuose, kur socialiniai ir kultūriniai skirtumai tarp amerikiečių bei vietinių gyventojų neleido kariams vyrams kalbėtis su civilėmis moterimis ar jas apieškoti. Čia amerikiečių karės atliko dar vieną svarbią rolę vystant ryšius ir renkant kritinę žvalgybinę bei kitokią informaciją.

Harvardo verslo mokyklos neseniai atlikti tyrimai parodė, kad moterys bet kokioje komandoje pakelia bendrą grupės intelekto rodiklį, kadangi yra jautresnės ir geba geriau suprasti kitų emocijas. Konflikte ar mūšio lauke toks socialinis jautrumas gali tapti kritiniu veiksniu, lemiančiu operacijos sėkmę arba tam tikrais nepalankiais atvejais – ir nesėkmę. Taip pat verta paminėti ir moterų gebėjimą pasitelkiant psichologinį jautrumą motyvuoti ar demotyvuoti vyrus įsitraukti į karinius veiksmus. Ne paslaptis, kad daugumoje šeimų vyrams svarstant galimybę prisijungti prie kariuomenės, sprendimas dažniausiai nėra priimamas visiškai neatsižvelgiant į antros pusės nuomonę.

Kalbėdamas apie moterų ir vyrų vaidmenų pasiskirstymą kariuomenėje, prof. V. Rakutis kaip pavyzdį pateikia Izraelio kariuomenę. „Kadangi moterys sudaro maždaug pusę Izraelio kariuomenės pajėgų, ten yra atsižvelgiama į vyrų ir moterų gebėjimus,“ – sako jis. „Pavyzdžiui, moterys yra pastabesnės ir atidesnės, todėl jos dažniau yra pasirenkamos stebėtojo pozicijai. O vyrai pasirodo geriau ten, kur reikalinga momentinė ir didelė fizinė jėga.“ Kai kurios pozicijos pasiskirsto natūraliai, pavyzdžiui, jei moteris neturi pakankamai jėgos pakelti tanko liuką, tai ji negali būti tankiste, kadangi prireikus negalėtų išlipti be kitų pagalbos.

Izraelio kariuomenės fenomenas tapo pavyzdžiu daugumai pasaulio gynybos standartų. Sugebėjimas sutelkti visą visuomenę, neatsižvelgiant į lytį, paskatino ne tik valstybės vystymąsi, bet ir padidino jos atsparumą bei efektyvumą gynyboje prieš žymiai skaitlingesnius priešininkus. Būtent tokia darna ir visapusiškas įsitraukimas puikiai veikia kaip prevencinė priemonė, atgrasanti priešus.

„Svarbiausia kiekvienam kariui atrasti, kur jis yra geriausias, stipriausias ir ištvermingiausias, ir pasirinkti būtent tą tarnybą,“ – sako plk. A. Jasinskas. Šiai minčiai pritaria ir prof. V. Rakutis, teigdamas, kad pasisekimą kariuomenei gali atnešti pajėgų sugebėjimų panaudojimo optimizavimas: „Gerai išvystyta kariuomenė sugeba išnaudoti vyrų ir moterų teigiamas ir neigiamas savybes pačia geriausia įmanoma kombinacija. Ir tai jiems garantuoja sėkmę.“

Visgi reikia pripažinti, kad tam tikrose visuomenėse ar atskiruose jos sluoksniuose dar gajus archajiškas stereotipais grįstas mąstymas, kad moterims kariuomenėje – ne vieta. Bėgant amžiams ir civilizacijai vystantis moterys įrodė, kad gali efektyviai prisidėti ne tik prie darnių valstybių ir gerovės kūrimo, bet ir prie ginkluotos gynybos, įskaitant ir tarnybą elitiniuose koviniuose padaliniuose.

Moterys savo pavyzdžiu įkvepia ir veda į pergales šimtus ar net šimtus tūkstančių karių. Situacijos, kai moterų buvimas specializuotuose kariniuose daliniuose tam tikromis aplinkybėmis neigiamai veikia padalinio efektyvumą yra labai retos ir, tenka pripažinti, didžiąja dalimi siejamos su neprofesionaliu vyrų karių požiūriu į moteris. Pasitelkusios mokslą ir pažangius vadybos metodus, pasaulio visuomenės deda pastangas minimizuoti neigiamus vyrų ir moterų bendro veikimo karyboje aspektus. Tai leidžia modernioms valstybėms turėti optimaliai veikiančias kariuomenes ir jas remiančias visuomenes. O tai šioms valstybėms padeda užtikrinti ne tik efektyvią šalies gynybą, bet ir klestėjimą bei vystymąsi.

Parengė Vilnius Lifestyle:

Karolina Paškevičiūtė kartu su krašto apsaugos sistemos ekspertais

 

 

Jums gali patikti