Naujienų portalas

34-uosius metus pasitinkantis olimpinis šalies judėjimas – be pagrindinio finansinio šaltinio ir nežinioje dėl ateities

Gruodžio 11 dieną sukaks 33 metai nuo tos dienos, kai buvo atkurtas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) ir šalies olimpinis judėjimas. 1988-aisiais LTOK tapo pirmąja šalies organizacija, pradėjusią savarankišką gyvenimą nuo Sovietų Sąjungos. Lietuvos olimpinė rinktinė per šį laiką dalyvavo 8 žiemos ir tiek pat vasaros olimpinių žaidynių, kuriose iškovojo 26 medalius. Tačiau netrukus 33 metų sukaktį minėsiantis LTOK neslepia, pastarieji metai – vieni juodžiausių šalies olimpiniam judėjimui.
„Per 33 metus užtikrinome mūsų sportininkų dalyvavimą 16-oje olimpinių žaidynių ir nesuskaičiuojamą kiekį jaunimui skirtuose olimpiniuose renginiuose. Visi kartu džiaugėmės ir didžiavomės jų pasiekimais, sirgome už juos, palaikėme. Per devynerius metus, kiek vadovauju LTOK, mums pavyko pasiekti aukštų rezultatų ne tik sporte, bet ir tarptautinėje sporto politikos arenoje – įsitvirtinome svarbiausiose organizacijose, tad Lietuvos balsas girdimas ir vertinamas.
Tačiau niekada nebūčiau pagalvojusi, kad namuose būsime priversti kovoti už tai, kad galėtume toliau sėkmingai vykdyti veiklą bei ginti sporto bendruomenės interesus. Pasirodo, pastarieji ne tokie svarbūs, kaip lošimų verslo grupės, jau eilę metų kryptingai kenkiančios šalies olimpiniam judėjimui“, – sakė olimpinė čempionė, LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.
Anot jos, pirmą kartą šalies istorijoje LTOK negali planuoti jokios veiklos ilgesniam nei pusės metų laikotarpiui, negali tvirtinti ilgalaikių planų. To priežastis – Seime jau priimtos ir naujai svarstomos įstatyminės iniciatyvos, tiesiogiai liečiančios šalies olimpinį judėjimą ir sporto ateitį.
Šių metų lapkričio pradžioje Seimui priėmus Loterijų įstatymo pataisas, iki tol olimpiniam judėjimui skiriami 8 proc. nuo jam priklausančios bendrovės UAB „Olifėja“ apyvartinių lėšų – nuo kitų metų liepos bus nukreipiami į valstybės biudžetą. Po tokių pokyčių LTOK praranda 2/3 pajamų – apie 6 mln. eurų, tuo tarpu, kaip minėtos lėšos iš biudžeto pasieks sportininkus, lieka neaišku.
„Nevyniosiu žodžių į vatą. Kelias dešimtis metų valdome sėkmingai veikianti loterijų verslą, kuris vykdė visus įsipareigojimus valstybei ir buvo pagrindinis mūsų rėmėjas. Panaikinus paramos prievolę, dar didinama ir mokestinė našta net kelis kartus. Tad labai tikėtina, kad ji bus įvykdyta tik pelno sąskaita. O tai reiškia, ir iš didelės dalies dividendų, iš kurių vykdėme savo veiklą.
Tokios situacijos dar nėra buvę, o naudinga ji tik vienai, konkrečiai verslo grupei, jau eilę metų bandančią kenkti visai sporto bendruomenei, pradedant niekuo nepagrįstais pareiškimais teisėsaugai, baigiant Seimo narių ar žiniasklaidos klaidinimu, dangstantis viešu interesu“, – sako ji.
Šiuo metu dalis Seimo narių Seimo Biudžeto ir finansų komitete inicijavo loterijų mokesčių svarstymą, jį pakeliant nuo jau galiojančių 13 proc. iki 18 proc. arba beveik lygų pelno daliai, loterijų versle. Tai reiškia, kad pagrindinio UAB „Olifėja“ akcininko LTOK iki šiol gaunami dividendai nuo maždaug 3 mln. eurų sumažės daugiau nei 2/3.
Anot LTOK prezidentės, grasinimai ir kenkimas prasidėjo iš karto po jos pirmųjų rinkimų į LTOK.
„Aš jų nesureikšminau, tvirtai tikėjau, kad Olimpinė chartija, aiškiai sakanti, kad sportas negali būti susijęs su politika, skaudūs užsienio šalių pavyzdžiai, tikrai netaps mūsų šalies politinės darbotvarkės dalimi. Tačiau, šiandien galiu pasakyti, kad klydau. Ir niekaip negaliu suprasti, kodėl Seimo nariai, net buvę kolegos tarp jų, taip ir nesugebėjo išgirsti mūsų ar pasiūlyti geresnį sporto finansavimo modelį, prieš naikindami tai, kas net ir juos pačius maitino ilgus metus?“, – pažymėjo D. Gudzinevičiūtė.
Olimpietė neslėpė mananti, kad šiuo metu svarstomas naujas loterijų apmokestinamas ir prieš tai priimtos Loterijų įstatymo pataisos bus naudingi tik lošimų organizatoriams.
„Baisiausia tai, kad vienu įstatymo mostu, sunaikinama viskas, kas ilgus metus užtikrino šalies olimpinį gyvenimą, net nepasiūlant alternatyvų. Iki šio tebegirdime tuščius pažadus, kad bus daugiau lėšų, sportui, tačiau kaip jos pasieks sportą, taip ir lieka neatsakyta. Susidaro pagrįstas įspūdis, kad siauri verslo interesai, kažkam yra tikrai svarbesni nei šalies olimpiečių likimai, apie ką, jau esu sakius ne kartą“, – sakė ji.
Prezidentė neslėpė nustebusi kai kurių politikų kaltinimais LTOK skaidrumo stoka ar teikiama klaidinga informacija apie pasaulines loterijų praktikas.
„Esame apkaltinti, neskelbiantys savo finansinių veiklos ataskaitų, tačiau jos yra laisvai prieinamos ne tik visiems mūsų nariams, bet ir bet kam, turinčiam internetą. Pasakojimai apie tai, kad pasaulyje nėra analogiškų situacijų, neatitinka tikrovės.
Lietuva nėra viena iš nedaugelio Europos valstybių, kur veikia privačios loterijos. Istoriškai susiklostė, kad loterijos yra kuriamos valstybės, tačiau ilgainiui perduodamos privačiam verslui. Taip veikia loterijos Jungtinėje Karalystėje, Čekijoje, Italijoje, Austrijoje, Bulgarijoje, Liuksemburge, Maltoje, Kipre. Visoje Europoje yra pastebima valstybinių loterijų privatizavimo tendencija, tai jau įvyko Prancūzijoje ir Graikijoje.
Melagingi pranešimai teisėsaugos organams, apie tai, kad pas mus neskaidru, jau eilę metų keliauja į teisėsaugos institucijas. Tačiau, nepaisant to, kad visa tai netiesa, to šiandien Lietuvoje pakanka, kad šalis atsisakytų nepriklausomo olimpinio judėjimo finansavimo šaltinio“ – sakė ji.
LTOK priklauso 51 proc. bendrovės „Olifėja“ akcijų. Pernai, „Olifėja“ išmokėjo beveik 6,5 mln. eurų 8 proc. paramos ir beveik 3,6. mln. eurų dividendų LTOK, iš kurių buvo finansuotas olimpinis sportas ir olimpinis judėjimas.
Iki šiol, loterijų organizatoriai valstybės biudžetui mokėdavo papildomus 5 proc. apyvartos loterijų mokestį, dar 8 proc. privalėjo skirti labdarai ir paramai pagal galiojantį įstatymą. Tokiu būdu, 29 metus buvo užtikrinamas nepriklausomas olimpinio judėjimo finansavimas Lietuvoje, kuris keisis nuo kitų metų liepos 1 d., minėtus 8 proc. pervedant ne olimpiniam judėjimui, bet į šalies biudžetą. Šiuo metu Seime taip pat svarstoma padidinti loterijų organizatoriams taikomą mokestį nuo 13 iki 18 proc.
Jums gali patikti