Naujienų portalas

A. Anušauskas: „Būtina prievarta išsiųstų mirti lietuvių palaikus perlaidoti atskirai“

Arvydas Anušauskas kreipėsi į Lietuvos Respublikos kultūros ministrą Mindaugą Kvietkauską bei užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių dėl sovietinio teroro aukomis tapusių lietuvių palaikų.
Lietuvos istorijos instituto Archeologijos skyriaus archeologas Linas Kvizikevičius, kuris vasarą dalyvavo karinių archeologų ekspedicijoje Latvijoje, Kuldingos raj. Saldus apyl., Budinieki kaime, parlamentarą A. Anušauską informavo apie  1944 m. vėlyvą rudenį žuvusių palaikų ekshumavimą. Jis patvirtino, kad beveik visi palaidoti – lietuviai (jų palaidojimo vieta yra nustatyta pagal archyvinius duomenis) neturėjo jokių sovietinės karinės uniformos atributų, ženklų ir apdovanojimų. Lietuviai laidoti su rožančiais ir lietuviškomis maldaknygėmis. Atliekant papildomus archyvinius tyrimus buvo nustatyta, kad kapavietėje yra palaidota apie 100 lietuvių kilmės asmenų: Stasys Čekavičius, Antanas Visbaras, Mikas Čaikauskas, Vytautas Tranas, Kazys Kurlianskas, Antanas Domeika ir kt.
„Pagal Latvijoje galiojančią tvarką ir susitarimus visi žuvusieji bus palaidoti vienose kapinėse. Kreipiausi į  Lietuvos Usienio reikalų ministeriją ir Kultūros ministeriją, kad 1944-1945 m. sovietinio teroro (masinių mobilizacinių gaudynių metų suimti, įkalinti ir paskui išsiųsti į karinius dalinius) aukomis tapę lietuviai, per prievartą atsidūrę 16-oje divizijoje, būtų perlaidoti atskirai ir mūsų institucijos atkreiptų į tai dėmesį bei dėl to kreiptųsi į Latvijos atsakingas institucijas“, – patvirtino A. Anušauskas.
Jis taip pat priminė, kad lygiai prieš 75 metus Lietuvoje buvo prievarta sugaudyta ir išsiųsta į Raudonosios armijos dalinius 24 100 lietuvių (iki 1945 balandžio šis skaičius išaugo dvigubai), dalis jų atsidūrė vadinamojoje lietuviškoje 16-oje divizijoje. Menkai apmokyti ir dar prasčiau aprūpinti kariai buvo metami prieš vokiečių įtvirtinimus ir šimtais žūdavo. „Jauni vyrai eina mirti išbalusiais ir pageltonavusiais veidais patys nežinodami už ką“, – rašė prievarta mobilizuotas A. Piliūnas.
Jums gali patikti