Naujienų portalas

Aktyvus keturkojo gyvenimas rudenį: 3 dalykai, kuriuos reikėtų žinoti

Nors po vasaros daugelis šunų augintojų atsidūsta lengviau – pasibaigė tradiciškai pavojingiausiu šunims laikomas metų laikas – tačiau ir rudenėjanti gamta gali pažerti ne visai malonių staigmenų. Su kokiomis problemomis dažniausiai susiduria šunų savininkai rudenį ir kaip užbėgti joms už akių, pataria šunų veisėja, viena iš šunų mylėtojų klubo „Canis“ įkūrėjų Žaneta Truskienė.

Daugiau dėmesio kailio priežiūrai

Rudenį dėl atšalusio oro, vėjo ir lietaus ne tik padaugėja šunų peršalimo atvejų, bet ir odos ligų. „Apie bėdas, kurias gali sukelti sunkiai džiūvantis augintinio kailis, girdime nedažnai. Tačiau ir ilgaplaukių, ir tankų pokailį turinčių šunų šeimininkams visada patariu grįžus po pasivaikščiojimo lietuje šunį nusausinti rankšluosčiu, pašukuoti kailį, kad jis greičiau išdžiūtų. Palikti kailį džiūti savaime ne visada gera mintis, ypač jeigu lietus – dažnesnis, o temperatūra lauke ir namuose skiriasi – augintinį gali pradėti kankinti niežulys ir net egzemos“, – sako Žaneta Truskienė.

Nuo vandens kailį gali apsaugoti ir šunų drabužiai bei avalynė. „Tokiu būdu nuo lietaus įprasta saugoti mažesnius šunis, tačiau tai gali būti išeitis ir didesniems augintiniams, juolab kad tokių prekių pasiūla nuolat auga. Pavyzdžiui, kartais net tarnybiniai šunys, kurie dažniausiai būna didesni ir aktyvūs, avi batukus, tačiau taip pirmiausia siekiama juos apsaugoti nuo sužeidimų“, – pastebi pašnekovė.

Dar vienas pokytis, ateinantis su rudeniu, mažesnis apsaugos priemonių nuo parazitų – antkaklių ir lašų – veiksmingumas. „Dauguma šių priemonių nėra atsparios vandeniui, todėl jeigu jūsų šuo įpratęs eiti pasivaikščioti bet kokiu oru ir praleidžia lauke nemažai laiko, vertėtų apsvarstyti kitokias apsaugos priemones, pavyzdžiui, tabletes, apsaugančias ne tik nuo išorės parazitų, tokių kaip rudenį vis dar aktyvios erkės, bet ir nuo vidinių: askaridžių, kaspiniuočių, pirmuonių, dirofiliarijų. Ši apsauga itin aktuali, jeigu šuo gyvena drauge su jumis ir turi įvairiausių privilegijų, tokių kaip: sukiojimasis virtuvėje, miegojimas ant jūsų lovos ir t. t.“, – sako Ž. Truskienė.

Medžioklės sezonas prasideda ir šunims

Rudenį daugelio šunų šeimininkų gyvenimo tempas pagreitėja, o dienos trumpėja, todėl dažnai nukenčia šunų fizinis aktyvumas. „Jeigu nebegalite skirti augintinio pasivaikščiojimams tiek laiko, kiek vasarą, siūlyčiau nepamiršti vienos paprastos taisyklės – bent kartą per savaitę sudarykite sąlygas šuniui palakstyti be pavadžio, leiskite šuniui pabūti šunimi. Tokie palakstymai – svarbūs ne tik augintinio fizinei, bet ir psichologinei būsenai“, – atkreipia dėmesį šunų ekspertė.

Jeigu augintinis įpratęs lakstyti miškuose ar laukuose tolėliau nuo miesto, reikėtų nepamiršti, kad maždaug įpusėjus rudeniui prasideda aktyvusis laukinių gyvūnų medžioklės laikas. „Be akivaizdžių pavojų, kuriuos šuniui gali kelti medžioklė, kai gyvūnas varomas, šiuo metų laiku atkreipčiau dėmesį ir į paties šuns įpročius. Rudenį padaugėja laukinių gyvūnų ir paukščių jauniklių, todėl šunys, kurių medžioklės instinktas labai stiprus ir kurie pasidaro „kurti“ vos pamatę laukinį žvėrelį, tampa sunkiau suvaldomi. Šią problemą, žinoma, reikėtų spręsti ne bausmėmis, o dresūra. Blogiausiu atveju tiesiog stenkitės vengti vietų, kuriose gali būti laukinių gyvūnų“, – pabrėžia Ž. Truskienė ir pastebi, kad „gesinti“ šuns medžiotojo instinktą, apskritai, nepatariama.

„Pavyzdžiui, kai kurie šeimininkai skundžiasi, kad jų šuo dažnai atneša „dovanų“ nudvėsusį gyvūnėlį ar paukštį, rastą kur nors lauke. Iš tikrųjų, šis šuns įprotis – vienas vertingiausių ir sunkiausiai išlavinamų, todėl jokių „perauklėjimo“ priemonių imtis nerekomenduočiau. Kitas medžiotojo instinkto pasireiškimas, itin nemalonus šeimininkams, augintinio pomėgis išsivolioti ekskrementuose arba rečiau – negyvo gyvūno liekanose. Reikia suprasti, jog taip šuo maskuoja savo kvapą, kad jo neužuostų laukiniai žvėrys ir jis galėtų lengviau medžioti, tad šis „pomėgis“ šunims yra prigimtinis ir visiškai natūralus“, – pasakoja Ž. Truskienė.

Maisto racione vietos gali atsirasti ir rudeninėms daržovėms

Ruduo – išties puikus metas papildyti augintinio vitaminų atsargas, sako šunų veisėja. „Pavyzdžiui, galima augintiniui duoti nevirtų morkų, burokėlių, obuolių, prieš tai išėmus sėklas. O štai su grybais reikėtų elgtis atsargiau – šuo negali atskirti nuodingo grybo nuo valgomo“, – sako pašnekovė ir atkreipia dėmesį, kad atvėsus orams, šunys gali suėsti daugiau maisto ir gauti daugiau kalorijų, todėl rudenį ir žiemą ypač svarbus fizinis aktyvumas.

„Galiausiai, reikia nepamiršti, kad tai, kiek šuniui reikia fizinio krūvio, vis dėlto priklauso ne nuo jo svorio, veislės, o nuo sveikatos būklės ir amžiaus, todėl versdami antsvorio turintį gyvūną tiesiog daugiau „sportuoti“, galite jam pakenkti“, – atkreipia dėmesį pašnekovė.

Jums gali patikti