Naujienų portalas

Artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo dienai, išleidžiamas trečiasis pašto ženklų blokas partizanams

Lietuvos paštas penktadienį, vasario 12 d., išleidžia dailininkės Aušrelės Ratkevičienės kurtą pašto ženklų bloką „Partizanų Lietuva“. Bloke – du paštai ženklai, kuriuose pavaizduota dalis partizanų, pasirašiusių vieną svarbiausių šalies identitetui dokumentų – Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio deklaraciją. Vieno pašto ženklo nominalas yra 0,81 Eur, jis skirtas siųsti į ES šalis, kito nominalas – 0,84 Eur, jį galima siųsti į ne ES šalis. Pašto ženklų bloko tiražas – 6500 vnt. Su pašto ženklų bloku bus išleistas ir pirmos dienos vokas. Proginis antspaudavimas vyks vasario 12 d. Vilniuje, pašto skyriuje adresu Totorių g. 8.
Tai jau trečias pašto ženklų blokas, skirtas už Lietuvos laisvę kovojusiems partizanams. Pirmajame (išleistas 2019 02 15) buvo pavaizduotas partizanų bunkeris ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio deklaracija; antrajame (išleistas 2020 02 07) iliustruoti 4 iš 8 partizanų, pasirašiusių šį Lietuvai svarbų dokumentą; penktadienį išleidžiamas pašto ženklų blokas yra antrojo tęsinys – pašto ženkluose vaizduojami likę 4 partizanai, pasirašę deklaraciją: tai Petras Bartkus-Žadgaila, Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Bronius Liesys-Naktis ir Leonardas Vilhelmas Grigonis-Užpalis.
Lietuvos valstybės tęstinumą įamžinęs dokumentas
Sovietinei okupacijai partizanai pradėjo priešintis dar 1944 m. vasaros pabaigoje. Pradžioje tai buvo kuklūs pavieniai būriai. Vėliau, daugėjant savanorių ginti Lietuvos laisvę, jie išaugo į rinktines, apygardas ir sritis.
1949 m. vasario mėn. Minaičių bunkeryje tarp Baisogalos ir Radviliškio įvyko svarbus įvykis – partizanų vadų suvažiavimas. Apie 20 dienų trukusiame suvažiavime nutarta Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo organizaciją pavadinti Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiu (LLKS), sudaryta jo vadovybė, svarstyta politinė bei ginkluotojo pasipriešinimo programa ir kiti klausimai. Svarbiausiu suvažiavimo įvykiu tapo vasario 16 d. LLKS Tarybos posėdyje priimta Deklaracija. Oficialiai posėdžiuose dalyvavo ir deklaraciją pasirašė 8 asmenys: Jonas Žemaitis-Vytautas, Juozas Šibaila-Merainis, Petras Bartkus-Žadgaila, Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Aleksandras Grybinas-Faustas, Vytautas Gužas-Kardas, Leonardas V. Grigonis-Užpalis ir Bronius Liesys-Naktis. Pirmojo posėdžio metu patvirtintas organizacijos pavadinimas „Lietuvos laisvės kovos sąjūdis“ ir suformuota visuotinai patvirtinta vadovybė – LLKS tarybos prezidiumo pirmininkas J. Žemaitis-Vytautas (jam suteiktas partizanų generolo laipsnis); LLKS visuomeninės dalies viršininkas – J. Šibaila-Merainis; LLKS visuomeninės dalies skyriaus viršininkas – B. Liesys-Naktis.
LLKS Deklaracijoje buvo užtikrintos lygios teisės visiems Lietuvos piliečiams, LLKS įteisinta kaip visuotinio organizuoto ginkluotojo pasipriešinimo sovietinei okupacijai organizacija, o jos Tarybą – kaip vienintelė teisėta valdžia okupuotos Lietuvos teritorijoje, deklaracija buvo kreipiamasi į visą demokratinį pasaulį pagalbos.
Lietuvos Respublikos Seimas, įvertindamas LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos reikšmę Lietuvos valstybės tęstinumui, 1999 m. sausio 12 d. priėmė Lietuvos Respublikos įstatymą, kuris nustatė šios LLKS Deklaraciją pripažino kaip Lietuvos valstybės tęstinumui reikšmingą teisės aktą.
1949 m. vasario mėn. įvykęs visuotinis LLKS vadų susirinkimas buvo pirmas ir vienintelis. Sudėtingėjant padėčiai krašte, mažėjo rėmėjų skaičių, vis sunkiau buvo susisiekti ne tik sričių štabams, bet ir greta veikiantiems būriams. Vis daugiau partizanų žūdavo ar būdavo suimami. Nepriklausomos Lietuvos nesulaukė nė vienas partizanas, pasirašęs Deklaraciją.
Jums gali patikti