Naujienų portalas

Imunologė prof. A. Žvirblienė: sėkmingas vakcinų kūrimas teikia vilčių įveikti pandemiją

 

 Vakcinos yra ta priemonė, kuri teikia daugiausia racionalių vilčių, kad anksčiau ar vėliau pavyks pažaboti visame pasaulyje siaučiančią COVID-19 pandemiją.
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) profesorės Aurelijos Žvirblienės teigimu, naujausi bendrovių „Pfizer“ ir „Moderna“ pasiekimai kuriant vakcinas nuo koronaviruso išties įspūdingi – pasiektas neįtikėtinai aukštas jų veiksmingumo lygis.
Šią savaitę pasaulio dėmesio sulaukė kompanijų „Pfizer“ ir „Moderna“ paskelbtos ataskaitos apie itin sėkmingus vakcinų klinikinių tyrimų trečiojo etapo rezultatus. Ką šios ataskaitos parodė?
Visi skaitėme naujausius pranešimus apie tyrimų metu parodytą įspūdingai aukštą šių įmonių kuriamų vakcinų veiksmingumą – net 95 proc. Tai reiškia, kad 95 proc. savanorių, kuriems klinikinių tyrimų metu buvo suleista bandomųjų vakcinos dozių, buvo apsaugoti nuo užsikrėtimo koronavirusu.
Kalbant apie minėtų kompanijų kuriamas vakcinas svarbu pažymėti ir tai, kad tiek „Moderna“, tiek „Pfizer“ taiko visiškai naują vakcinų kūrimo technologiją, kurios pagrindas – informacinė RNR, koduojanti viruso baltymą. Kad galėtų patekti į ląsteles ir nesuirtų, RNR molekulė yra „supakuota“ į lipidų apvalkalą. Suleidus tokį preparatą, RNR patenka į ląsteles ir jos pradeda gaminti virusinį baltymą, kuris ir sukelia imuninį atsaką. Taigi vakcinoje esanti RNR yra tarsi instrukcija, pagal kurią paskiepyto žmogaus ląstelės pagamina viruso antigeną, o šis „apmoko“ imuninę sistemą atpažinti ir nukenksminti virusą.
Skirtingos vakcinos skirtingai aktyvina imunitetą. Kaip tai vyksta ir ar yra pranašumų tarp skirtinga metodika kuriamų vakcinų?
Minėtas RNR formatas – tikrai ne vienintelis šiuo metu naudojamas kuriant vakciną. Dar vienas naujoviškas formatas – DNR virusų pagrindu sukurtos vakcinos. Tokią vakciną sukūrė Oksfordo universiteto mokslininkai ir farmacijos įmonė „AstraZeneca“. Jie panaudojo susilpnintą adenovirusą ir į jį įterpė geną, kuris koduoja koronaviruso baltymą.
Panašiai kaip RNR vakcinos atveju, adenovirusas pirmiausia turi patekti į ląsteles, o tada šios pradeda gaminti koronaviruso baltymą. Abiem šiais atvejais vakcinoje nėra viruso antigeno, o yra tik jo gamybos „instrukcija“. Panašiai veikia ir tikrasis virusas – jis patenka į ląstelę ir priverčia ją prigaminti naujų virusų.
Kitos kompanijos naudoja mums jau pažįstamus vakcinų kūrimo principus, kurie paremti virusinių baltymų panaudojimu. Tokiu atveju vakcinoje jau yra viruso antigenas, kuris sukelia imuninį atsaką.
Negalima teigti, kad vienas metodas yra pranašesnis už kitą. Svarbiausia, kad viruso antigenas sukeltų apsauginį imuninį atsaką – aktyvintų tiek B limfocitus, kurie gamina antikūnus, tiek T limfocitus, kurie užtikrina ląstelinį imuninį atsaką. Koronaviruso atveju iš anksto niekas nežino, kuris vakcinos tipas bus efektyviausias.
Pandemijos metu nuolat buvo keliamas klausimas, ar pavyks sukurti vakciną, vienodai veikiančią visas amžiaus grupes. Kodėl taip sudėtinga sukurti universalią vakciną?
Šiam virusui jautriausia grupė – pagyvenę žmonės, jiems kyla didžiausia komplikacijų rizika. Vyresniame amžiuje imuninė sistema ne taip efektyviai sugeba atsakyti į naujus, nepažįstamus antigenus. Todėl mokslininkams ir visuomenei kilo klausimas dėl kuriamų vakcinų efektyvumo visoms amžiaus grupėms. Jeigu vakcina imuninį atsaką sukeltų tik jauniems žmonėms, pavojus vyresniems gyventojams, nors ir sumažėjęs, vis dėlto išliktų. Tačiau naujausi vakcinas kuriančių kompanijų pranešimai sako, kad jų kuriamos vakcinos buvo efektyvios ir vyresnio amžiaus žmonių grupėje.
Nors pasaulis džiūgauja dėl „Moderna“ ir „Pfizer“ pasiekimų, sukūrus vakciną procesas nesibaigia. Kokie iššūkiai dar laukia?
Naujoviški vakcinų formatai diktuoja ir naujas taisykles. RNR molekulės ne tokios stabilios kaip DNR ar baltymų molekulės, todėl jas reikia saugoti žemoje temperatūroje. Skelbiama, kad „Pfizer“ vakcinos laikymo temperatūra turi būti ypač žema, net -80° C. Norint išlaikyti vakciną tokioje temperatūroje, reikia specialios įrangos, tam pritaikytų šaldytuvų. Tai gali būti rimtas iššūkis tiek vakcinas gabenant, tiek masiškai skiepijant. Kitų vakcinų laikymo ir transportavimo sąlygos paprastesnės. Daugelis šalių iš anksto, dar nesibaigus vakcinų registracijos procesui, pradeda rūpintis vakcinų atgabenimu, kad paskui nereikėtų tam gaišti laiko.
Nemažą iššūkį būsimai vakcinacijai kelia ir mutacijų tikimybė. Šia tema diskusijų padaugėjo po kai kurių šalių kailinių žvėrelių auginimo ūkiuose kilusio mutavusio viruso protrūkio. Ar mutacijos nenubrauks vakcinų kūrėjų laimėjimų?
Žinoma, virusas kinta – tai natūrali viruso evoliucijos eiga. Viruso mutacijos atsiranda visiškai atsitiktinai, o jei jos palankios, tokie viruso variantai paplinta. Tačiau koronavirusas nėra intensyviai mutuojantis virusas. Be to, audinių ūkiuose kilę viruso protrūkiai atrodo jau suvaldyti ir tie viruso variantai plačiai neišplito. Situaciją reikia nuolat stebėti tiriant viruso genomą.
Imuninio atsako į suleistą vakciną ilgalaikiškumas taip pat yra vienas veiksnių, neduodančių ramybės pandemijos iškankintam pasauliui. Ar galima nuspėti, kiek ilgai žmogaus organizme bus veiksmingos naujai kuriamos vakcinos?
Vakcinų klinikiniai tyrimai patvirtina, kad po vakcinacijos susiformuoja imuninis atsakas. Vis dėlto apie imuniteto ilgalaikiškumą kol kas spręsti sunku, nes praėjo dar nedaug laiko nuo savanorių vakcinacijos. Ilgalaikių imunogeniškumo ir veiksmingumo tyrimų duomenys parodys ir būsimas vakcinacijos strategijas, nes niekas kol kas tiksliai negali pasakyti, ar skiepo užteks ilgam laikui, pavyzdžiui, dešimtmečiams (kaip kad veikia vakcinos nuo tymų, raudonukės ir pan.), ar reikės reguliariai pasiskiepyti.
Tai, kad natūraliai užsikrėtus ir persirgus koronaviruso infekcija atsiranda antikūnai, kurie išlieka bent pusę metų, parodė ir mūsų tyrimas Nemenčinėje, kur pavasarį vienoje įmonėje buvo kilęs koronaviruso protrūkis. Ar po skiepo susiformavę antikūnai išliks tiek pat laiko, ar ilgiau, kol kas niekas atsakyti negali.
Net ir užklupta antrosios, nepalyginamai didesnės nei pavasarį pandemijos bangos dalis visuomenės abejoja, ar skiepysis nuo koronaviruso. Ką reikėtų žinoti apie vakcinas šiems žmonėms?
Abejojančių visada buvo ir bus. Vieni laukia daugiau informacijos apie vakcinas, kiti apskritai netiki vakcinų nauda, o dar kiti yra suklaidinti nuolat skleidžiamo „melagienų“ srauto. Sukūrus vakciną, norintieji galės pasiskiepyti ir apsisaugoti. Prievarta niekas nebus skiepijamas.
Prieš pasirodant Europos rinkoje vakcinoms, jos, kaip ir bet kurie kiti vaistiniai preparatai, turės pereiti atitinkamų institucijų „filtrus“. Neabejoju, kad ES institucijos, kuriose dirba nei nuo politikų, nei nuo verslo nepriklausomi ekspertai, į vakcinų saugumą žiūrės ypač rimtai. Jeigu kils kokių nors abejonių dėl vakcinų efektyvumo ir saugumo, tokios vakcinos nebus registruotos ir nepateks į ES rinką.
Vilniaus universitetas
Jums gali patikti