Naujienų portalas

Investicijos į emocinę darbuotojų gerovę atsiperka keturiskart

Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) apskaičiavo, kad dėl depresijos ir nerimo sukelto sumenkusio produktyvumo pasaulio ekonomika kasmet praranda 1 trilijoną JAV dolerių, o kiekvienas doleris, išleistas rūpinantis darbuotojų psichologine sveikata, atsiperka keturiskart dėl išaugusio jų efektyvumo. 
„Rūpinimasis darbuotojų emocine gerove padeda padidinti jų produktyvumą, išlaikyti darbuotojus bei sumažinti išlaidas sveikatos problemoms spręsti. Gerai besijaučiantys darbuotojai kuria pozityvią atmosferą, yra labiau įsitraukę į savo darbą bei įmonės veiklą, taip pat pasiekia geresnių rezultatų. Nesirūpinimas savo darbuotojų psichologine būsena kainuoja daugiau nei priemonės, reikalingos užtikrinti gerai jų savijautai“, – aiškina „Circle K Lietuva“ Žmogiškųjų išteklių direktorė Margarita Plešakienė.
M. Plešakienė pataria atidžiau klausytis savo darbuotojų, mat jie geriausiai žino, ko jiems reikia, ir turi puikių idėjų.
„Bendraudami su darbuotojais vis išgirsdavome apie situacijas, kuriose jiems teko susidurti su klientų susierzinimu, bejėgyste ar pykčiu – šias emocijas klientai paprastai atsineša iš savo kasdienybės arba jos kyla dėl nuo operatoriaus nepriklausančių pandemijos reguliavimo sprendimų. Rūpinamės, jog mūsų darbuotojai jaustųsi tvirtai ir pasitikinčiai reaguodami „čia ir dabar“, nepriimtų kliento susierzinimo asmeniškai, gebėtų išlaikyti ir atstatyti savo emocinę būseną, tad suorganizavome konkrečius mokymus darbuotojams, kaip reaguoti ir elgtis su klientais tokiose situacijose“, – teigia M. Plešakienė.
Pandemija išaugino dėmesį darbuotojams
Pasak „Circle K“ atstovės, nuo pat COVID-19 pandemijos pradžios buvo skiriamas ypatingas dėmesys darbuotojų psichologinei būsenai – daugiau vidinės komunikacijos, įvairių mokymų ir sujungiančių veiklų.
„Padidinome vidinės komunikacijos apimtis, kad darbuotojai jaustųsi girdimi ir būtų informuoti apie tai, kas šiuo metu vyksta. Kartą per mėnesį organizuodavome pusryčių susirinkimus, kartą per savaitę vykdavo regionų vadovų ir degalinių vadovų susirinkimai, nuolat vykdydavome darbuotojų apklausas, o kas savaitę informuodavome apie situaciją, susijusią su pandemija. Nuotoliniu būdu vykdavo bokso, dziudo užsiėmimai, jogos sesijos, taip pat protmūšiai. Turėdavome daugiau neįpareigojančių nuotolinių susitikimų: pokalbius prie kavos, virtualius pietus, perskaitytų knygų aptarimus, pokalbius apie augintinius. Paskelbę žingsnių iššūkį skatinome darbuotojų judėjimą, o pradėję „No screen“ iššūkį raginame darbuotojus atsitraukti nuo ekranų ir aktyviai praleisti valandą lauke“, – vardija M. Plešakienė.
Darbuotojams vykdavo nuotolinės paskaitos apie emocinį atsparumą ir efektyvius būdus sau padėti įtemptu laikotarpiu, psichologinius karantino iššūkius, ilgalaikį stresą bei jo poveikį, taip pat miego praktiką ir jo svarbą dirbantiems žmonėms.
Viena iš labiausiai pasiteisinusių degalinių tinklo vidinių iniciatyvų pandemijos metu – „Geštalto terapijos namų“ karštoji linija „Dėl savęs, o gal dėl kolegos…“. Kiekvienam darbuotojui suteikiama galimybė pasinaudoti 4-iomis nemokamomis sesijomis.
„Prie emocinės darbuotojų gerovės prisideda ir organizuojami tęstiniai ugdymo projektai, tokie kaip Adaptyvios lyderystės modulis komandų vadovams. Skatiname savo darbuotojus nuolat tobulėti ir augti įmonės viduje“, – sako M. Plešakienė.
Pandemija padidino įtampos lygį  
Karantinas ir pandemija daugiau nerimo kėlė tiek klientams, tiek darbuotojams, kuriems teko dažniau spręsti konfliktines situacijas. Dėl šios priežasties degalinių darbuotojams reikėjo kur kas daugiau emocinės pagalbos aptarnaujant klientus.
„Darbas klientų aptarnavimo srityje turi savo iššūkių, kurių pandemijos metu tik padaugėjo. Tokiems darbuotojams teko dažniau susidurti su taip pat įtampą patiriančiais klientais. Norėdami ištiesti pagalbos ranką surengėme Rock‘n‘Roll mokymų programą, kurios metu daug dėmesio skyrėme darbuotojų savijautai darbe, įgalinimui keisti ir diegti naujus dalykus, kurie darytų teigiamą įtaką visų komandos narių emocijoms. Dalyviai atsiliepė itin teigiamai ir patvirtino, jog kritiškai svarbu mokytis savivokos, gebėti atskirti savo ir kliento perduotas emocijas bei atrasti kiekvienam tinkamiausius įveikos būdus“, – komentuoja M. Plešakienė.
Anot „Circle K“ atstovės, svarbu neišskirti skirtingų pozicijų darbuotojų ir skirti dėmesį po lygiai, kad nė vienas nesijaustų nuošalyje ir nežinioje, todėl vienodai rūpinamasi tiek biuro, tiek nuotoliniu būdu negalėjusiais dirbti degalinių darbuotojais.
Apie „Circle K Lietuva”:
95-ias degalines Lietuvoje valdanti bendrovė „Circle K“ yra didžiausia pagal pajamas Lietuvos mažmeninės naftos prekybos įmonė. Didžiąją dalį jos degalinių tinklo sudaro viso aptarnavimo degalinės – jų yra 85, dar 10 – automatinių. Pagal 2020 metais sumokėtus mokesčius „Circle K“ Lietuvoje užėmė šeštą vietą.
Jums gali patikti