Naujienų portalas

Lietuvos ledų rinka stabiliai auga – tikimąsi ir sėkmingos vasaros

Dėl ypač karštos vasaros pernai metais Lietuvos ledų rinka ūgtelėjo apie 30 procentų ir šiuo metu sudaro apie 60 mln. eurų, rodo „Nielsen“ duomenys. Ledų pardavimams didelę įtaką turi lauko temperatūra, todėl didžiausios gamintojų viltys ir lūkesčiai – šios vasaros pardavimams. Tačiau besikeičiant vartotojų įpročiams, tikimąsi išlaikyti stabilų pardavimų augimą ne tik vasarą, bet ir visus metus. Anot vienos didžiausių ledų gamintojų Lietuvoje „Vikeda“ vadovo Algirdo Gauronskio, ledų vartojimo sezoniškumas po truputį mažėja, lietuviai renkasi naujus ledų skonius, kurie ne tik atgaivina, bet ir turi papildomą maistinę vertę.

„2017 metai ledų gamintojams ir apskritai maisto pramonei buvo sudėtingi: daug lietaus skandino ūkininkų derlius, o šaltas oras lėmė mažėjančius ledų pardavimus. Bet štai praėjusieji metai buvo vieni geriausių metų dėl rekordiškai karštos vasaros. Mūsų „Dadu“ prekės ženklo ledų pardavimai Lietuvoje augo 27 proc.”, – teigia „Vikedos“ vadovas Algirdas Gauronskis.

Pernai įmonė pagamino ir pardavė 5,5 tūkst. tonų ledų Lietuvoje ir užsienyje. Tai yra 900 tonų daugiau nei 2017 m. Šiemet taip pat tikimąsi išlaikyti stabilų augimą ir sulaukti karštos vasaros, kuri padėtų ir toliau nuosekliai augti.

Lietuviai ledus valgo kitaip

Pagrindinė Lietuvos ledų rinkos savybė – sezoniškumas. Lietuviai skiriasi nuo kitų rinkų tuo, kad šaltuoju metų periodu, lyginant su šiltuoju, ledų vartojimas smarkiai sumažėja.

„Šis skirtumas Europos žemėlapyje judant į šiaurę – mažėja, t. y. šiaurės šalių gyventojai žiemą ir vasarą ledus valgo tolygiau abiem sezonais. Lietuvoje ledus perkame impulsyviai: žmogus, atėjęs į parduotuvę, nusiperka sau vieną porciją ledų ir dažnu atveju suvalgo ją tiesiog lauke. Daugelyje kitų rinkų tokios situacijos beveik neegzistuoja“, –  teigia A. Gauronskis.

Anot „Vikedos“ vadovo, kitose šalyse ledai dažniausiai yra vartojami namuose iš didesnių indelių, taip pat dažnai ledai valgomi specializuotose kavinėse. Tačiau Lietuvoje vis dar labiausiai perkama spontaniškai, todėl pardavimų sėkmę lemia tiek ir palankus oras, tiek ir gera distribucija prekybos vietose.

Populiariausi – ledai vafliniame puodelyje

Mylimiausias lietuvių ledų formatas – ledai vafliniame puodelyje, kurie, pasak „Nielsen“, sudaro maždaug 30 procentų rinkos. Tačiau ši kategorija pamažu traukiasi, užleisdama vietą ledų ant pagaliuko formatui.

„Vaflinis puodelis yra populiarus daugiausiai posovietinėse šalyse. Iš Vakarų atkeliaujančios mados keičia ir valgymo įpročius, nes ten tokio formato nėra. Iš savo pardavimų taip pat matome, kad impulsyviai perkamų ledų kategorijoje ledai ant pagaliuko auga, o vafliniame puodelyje – krenta. Tačiau Lietuvoje vaflinis puodelis vis dar labai svarbus, nors, pavyzdžiui, Estijoje, jo populiarumas mažėja“, – sako „Vikedos“ vadovas.

Skonio prasme, Lietuvoje dominuoja pieniški ledai: plombyras išlaiko savo tvirtas pozicijas. Anot A. Gauronskio, tokie gaminiai sudaro 80 proc. „Vikedos“ pardavimų. Gamintojai teigia, kad lietuviai ypač išrankūs pieniškų ledų kokybei.

„Šiandien Lietuvos vartotojas supranta, kas yra kokybiški ledai ir kokia turėtų būti jų sudėtis. Dėl to mes esame ramūs: net jeigu rinkoje atsirastų gamintojų, siūlančių žemesnės kainos ir atitinkamos kokybės produkciją, lietuviai juos vargiai pirktų. Lietuvoje pieno pramonė yra labai stipri, joje didelė konkurencija neleidžia mums atsipalaiduoti, todėl patys gaminame ledus tik iš šviežio nenugriebto pieno“, – teigia A. Gauronskis.

Net ir deserto norime sveikesnio

Anot A. Gauronskio, visa maisto pramonė stebi ženklius vartotojų pirkimo įpročių pokyčius, kur sprendimo priėmimui didelę įtaką turi švari gaminio sudėtis ar net ekologiška produkcijos kilmė.

„Pastebėjome, kad vartotojai net ir tokiam gaminiui, kaip ledai, kelia labai aukštus kokybinius reikalavimus. Šis desertas taip pat turi būti palankus sveikatai ir suteikti papildomą maistinę vertę. Atsižvelgdami į situaciją rinkoje, šiemet pristatome didžiulę ledų pramonės inovaciją – ekologiškus ledus iš beržų sulos. Jų gamyboje naudojame tik ekologišką beržų sulą iš Lietuvos ūkių, kuri gali būti surenkama nuo dviejų iki trijų savaičių per metus. Toks produktas puikiai pateisina ekologiškos produkcijos paklausą ir yra skirtas sąmoningam vartotojui,“, – teigia A. Gauronskis.

Populiariausių lietuviškų ledų – plombyro vafliniame puodelyje – ekologiškos versijos dar nebuvo, tačiau šiemet „Vikeda“ užsimojo sukurti tokį produktą. Įmonės vadovas priduria, kad tokio tipo produkcijos kūrimas – labai brangus.

„Visi gaminio ingredientai privalo būti iš ekologiškų ūkių: nuo pieno iki kviečių vafliniame puodelyje. Ekologiškų ledų rinkoje yra, bet būtent ekologiško plombyro vafliniame puodelyje, kuris yra populiariausias gaminys mūsų rinkoje, dar nebuvo. Taip yra dėl to, kad tokio gaminio gamyba yra brangi ir sudėtinga: nuo žaliavų iki tiekimo grandinės ar logistikos – viskas turi būti sertifikuojama“, – sako A. Gauronskis.

Paklausai didėjant ir rinkai augant, gamintojai eksperimentuoja inovatyviais skoniais, formatais ir ingredientais. Atsiranda kokybiškesnių, brangesnių produktų poreikis.

„Daugėja žmonių, netoleruojančių laktozės, mažinančių gyvulinės kilmės produktų vartojimą. Nors šie skaičiai vis dar labai maži, bet jie didėja. Todėl kuriame tokius gaminius kaip ledai iš avižų pieno, be pridėtinio cukraus, be laktozės, tinkančius propaguojantiems veganišką mitybą. Be to, rinkai pristatome ledus su probiotikais, kurie yra didžiausia maisto pramonės tendencija. Tokių ledų Lietuvoje iki šiol dar nebuvo.  Šie produktai tik įrodo, kad net ledai tampa funkciniu maistu, iš kurio mes tikimės kur kas daugiau pridėtinės vertės, negu tik atgaiva ar saldus desertas“, – teigia A. Gauronskis.

Prastą orą kompensuoja eksportas

Šiandien „Vikeda“ užima apie 18 proc. Lietuvos rinkos, tačiau 60 proc. bendrų įmonės pardavimų sudaro eksportas. Tai vienintelė ledų pardavėjų išeitis augti sezoniškoje Lietuvos rinkoje, kur pagrindiniai ledų pardavimai vyksta vasaros metu.

„Lietuvoje yra mažai šilto ir saulėto oro, todėl svarbu paskirstyti pardavimus ten, kur klimatas yra palankesnis ledų vartojimui. Europoje didžiausia mūsų eksporto rinka yra Vokietija. Ten ledai vafliniuose puodeliuose yra populiarūs ne tik tarp Rytų Europos imigrantų, bet ir tarp vietinių vokiečių. Tad Vokietija sudaro 15 proc. mūsų eksporto pardavimų“, – sako A. Gauronskis.

Įmonė didelius produkcijos kiekius eksportuoja ir į JAV, kur prekybiniai ryšiai vystomi jau 10 metų.

„Į JAV mes daugiausiai eksportuojame ledus vafliniame puodelyje, tačiau dedame daug pastangų bandydami įvesti ir mūsų naujienas. Šiemet didžiausias mūsų tikslas – užkariauti Kalifornijos rinką su beržų sulos ledais. Sieksime įeiti į didžiuosius prekybos tinklus“, – sako „Vikedos“ vadovas.

Kalifornijos rinka yra specifinė dėl čia itin vertinamos ekologijos, natūralios produktų kilmės. Įmonės vadovas tikisi, kad beržų sulos ledai ten pasiteisins dėl bendradarbiavimo su Los Andžele įsikūrusiu Kalifornijos universitetu UCLA. Šios partnerystės dėka pavyko užmegzti glaudesnius ryšius ir gauti daugiau informacijos apie konkurencingą Kalifornijos rinką.

Jums gali patikti