Naujienų portalas

Pandemijos pamokos komunikacijai: kaip bendrausime naujoje realybėje?

Pandemija paveikė visas mūsų gyvenimo sritis: nuo buities iki darbo ir tarpusavio santykių. Natūralu, kad prie šios naujos realybės turi prisitaikyti ir komunikacija – ne tik prekės ženklų, bet ir įmonių, ar institucijų, kaip kad Europos Sąjungos.

 

Prie naujos realybės prisitaikyti dar vasaros viduryje aktyviai ėmusios ES valstybės narės kartu patvirtino iki šiol nematyto masto atsigavimo planą. „Naujos kartos Europa“ („New Generation EU“) pavadintame plane numatyta, kad ES valstybės pirmą kartą kartu tarptautinėse rinkose skolinsis 750 mlrd. EUR ir juos investuos į žalią, skaitmenišką ir į žmonių gerovę orientuotą bendrą ateitį.

 

„Ši krizė, kaip ir kiekviena kita, atveria galimybių. Mums tai – galimybė susivienyti ir tapti dar stipresniems. Todėl Europa susikoncentravo į visuomenei šiandien labiausiai rūpinčius klausimus: darbo vietų išsaugojimą, socialinių garantijų užtikrinimą ir išskirtinį dėmesį aplinkai, apimantį visas mūsų gyvenimo sritis.

 

Pandemija ir karantinas parodė, koks svarbus mums skaitmeninis pasaulis. Todėl kibernetinis saugumas, duomenų apsauga, lyderystė duomenų ekonomikoje, dirbtinio intelekto ir skaitmeninės infrastruktūros kūrimas – tai visos Europos, visų mūsų prioritetai. O ką jau kalbėti apie tokias kiekvienam iš mūsų svarbias inovacijas, kaip šiuo metu kuriama e-tapatybė, leisianti mums viešąsias paslaugas gauti bet kuriame ES kampelyje“, – kalbėjo Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius.

 

Siekdami kuo geriau pasirengti apie šį naują etapą papasakoti Lietuvos visuomenei, ES institucijų atstovai pakvietė šalies reklamos, žiniasklaidos ir ryšių su visuomene ekspertus pasidalyti svarbiausiomis įžvalgomis apie pandemijos pamokas ateities komunikacijai.

 

Kūrybingumas mėgsta apribojimus

 

Reklamos specialistas Tomas Ramanauskas pirmojoje ES komunikacijos konferencijoje „Kometa“ pabrėžė, kad iššūkiai ir apribojimai padeda kūrybingumui skleistis, todėl koronaviruso krizė šiai sričiai suteikė ir naujų galimybių.

„Mitas, kad kūrybingumas yra susijęs su įkvėpimu ir mūzomis. Iš tiesų kūrybingumo sinonimu galime laikyti novatoriškumą. Apribojimai jį skatina. Pandemija yra toks apribojimas, kuris skatina mus permąstyti, kaip gyvensime naujoje realybėje“, – kalbėjo specialistas.

 

Pasak jo, viena iš svarbių naujovių yra tai, kad pandemija mūsų komunikacijoje sukūrė daug daugiau empatijos. Visi, nepriklausomai nuo tautybės, lyties, amžiaus, socialinio statuso ar gyvenamosios vietos, išgyvename tą pačią krizę ir galime gerai suprasti, kaip jaučiasi kiti žmonės. Tai lemia ir akivaizdžius pokyčius komunikacijoje: kalbama ramesniu tonu, atsiranda vis daugiau savivokos bei atsakomybės, keičiasi mūsų socialiniai ritualai.

 

„Klausimas, kurį šiuo laikotarpiu sau ir visuomenei užduoda reklamos kūrėjai, yra ne kokią nuolaidą pritaikyti, bet kuo mes galime būti naudingi“, – teigė T. Ramanauskas.

 

Turime kalbėti apie tai, kas aktualu šiandien

 

Naujienų agentūros BNS vyriausiasis redaktorius Vaidotas Beniušis renginyje pabrėžė, kad šiandien kaip niekada svarbus tapo kontekstas.

 

„Komunikuodami visada įvertinkite, kokios naujienos tuo metu dominuoja rinkoje. Pandemijos įkarštyje viešinti su ja nesusijusių ir ne itin svarbių naujienų neverta. Geriau pasilaikyti jas vėlesniam laikui. Tačiau reikėtų pagalvoti, ar turite ką pasakyti aktualiomis temomis. Šiuo metu tai – ne tik pandemija, bet ir Baltarusijos įvykiai“, – kalbėjo ekspertas.

 

Krizėse yra svarbios 5 taisyklės

 

Ilgametis ryšių su visuomene specialistas, buvęs LR Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Aistis Zabarauskas kalbėdamas apie komunikaciją pandemijos metu ir po jos įvardino 5 svarbiausius žingsnius sprendžiant krizę.

 

Pasak specialisto, visų pirma svarbu suvokti, kas yra komunikacijos krizė. Pandemija mums rodo, kad krizėmis esame linkę vadinti smulkias klaidas ir taip pernelyg jas sureikšminti.

 

„Kai nutinka kas nors nemalonaus, pirmiausia įkvėpkite oro ir pagalvokite apie save. Esame linkę visų pirma rūpintis kitais ir jiems padėti, tačiau komunikacijoje galioja tos pačios taisyklės, kaip ir teikiant pirmąją pagalbą: negalėsite padėti kitiems, jei patys jausitės blogai“, – patarė A. Zabarauskas.

 

Pasak eksperto, nusiraminus antrasis žingsnis turėtų būti atidžiai įvertinti susidariusią situaciją ir tik tuomet imtis organizuoti darbus, sudaryti veiksmų planą. Tolesnį žingsnį – reaguoti į situaciją, pasak A. Zabarausko, šiais greitos komunikacijos laikais reikėtų atlikti jau per pirmą valandą po žinios apie krizę. Paskutinis specialisto patarimas – užtikrinti periodinį žiniasklaidos, visuomenės ir kitų tikslinių auditorijų informavimą, neapsiriboti pirmąja reakcija.

 

Šiais ir kitais patarimais komunikacijai specialistai dalijosi su ES tinklo Lietuvoje atstovais pirmą kartą Lietuvoje surengtoje trijų dienų ES komunikacijos konferencijoje „Kometa“. Jos organizatoriai tikisi, kad šis renginys taps kasmete tradicija, padėsiančia ES institucijoms ir jų partneriams geriau perprasti Europos sprendimus ir suprantamai juos perteikti kiekvienam Lietuvos gyventojui.

Jums gali patikti