Naujienų portalas

Vienos moderniausių pasaulyje operacijų jau atliekamos Kaune: atkuria kelio kremzlę be skausmo

Prieš mėnesį Lietuvoje įvyko pirmoji unikali kelio kremzlės rekonstrukcijos operacija privačioje klinikoje, kurios metu paciento kremzlės defektai taisyti nuosavomis to paties žmogaus kremzlės ląstelėmis – chondrocitais prisotintu hidrogeliu. Ko gero, pažangiausiu metodu kelio sąnarį operavęs „Ortopedijos technikos“ gydytojas ortopedas-traumatologas Juozas Belickas sako, kad tokia procedūra gali grąžinti žmogų į fiziškai aktyvų gyvenimą, yra neskausminga, tačiau pilnas atsistatymas reikalauja tam tikro laiko.

„Tokia operacija – ko gero, šiuo metu pats moderniausias sąnario kremzlės rekonstrukcijos būdas. Metodas unikalus tuo, kad kremzlės defektams ištaisyti naudojamos to paties žmogaus kremzlės ląstelės, paruošiamos skystame hidrogelyje, kuris, suleistas į kremzlės defekto vietą, standėja ir padengia defektą“, – pasakoja J. Belickas, per pastarąsias savaites atlikęs net tris tokias operacijas.

Medikas atkreipia dėmesį, kad kremzlės rekonstrukcijos operacija susideda iš kelių etapų, o pirmąją ir antrąją procedūras skiria net mėnuo. Pirmiausia iš paciento kelio sąnario paimamas kremzlės gabaliukas ar keli ir siunčiami į laboratoriją Vokietijoje. Ten atrenkamos kremzlėje esančios ląstelės – chondrocitai, jos padauginamos, patalpinamos į skystą terpę ir po keturių savaičių siunčiamos atgal į tą įstaigą, kurioje atlikta pirmoji operacija. Tuomet medikai turi atlikti antrąją operaciją ir ląsteles grąžinti atgal, padengdami kremzlės defektą sąnaryje.

Gydytojas ortopedas-traumatologas Juozas Belickas
Gydytojas ortopedas-traumatologas Juozas Belickas

„To paties žmogaus ląstelės operuotoje vietoje ima gaminti kremzlės elementus, taigi, gamina kremzlę. Šis atsinaujinimas užtrunka apie metus laiko, kol susiformuoja nauja kremzlė. Ji daugeliu atveju atitinka tikrąją kremzlę“, – aiškina gydytojas.

J. Belicko teigimu, kremzlių defektų atstatymo metodika pasaulyje naudojama apie 30 metų, tačiau ši nauja ir ypatinga tuo, kad ląstelės yra skystoje terpėje, kuri, suleidus į sąnarį, ima kietėti, dėl to operacija gali būti atlikta minimalios invazijos – artroskopijos – būdu.

„Anksčiau ląstelės būdavo sušvirkščiamos po prisiūtu antkaulio lopu, sodinamos į membraną, jas reikėdavo prisiūti ar priklijuoti, operacija būdavo sudėtingesnė. Reikėdavo atlikti šiek tiek didesnius pjūvelius, tad ir operacinė trauma pacientui būdavo didesnė. O ši operacija yra paprastesnė, atliekama per minimalius artroskopinius pjūvelius“, – tikina gydytojas ir priduria, kad Lietuvoje kai kuriose medicinos įstaigose naudojamas kitas kremzlių atstatymo metodas, kai į sąnarį sušvirkščiama standėjanti terpė, tačiau joje nėra ląstelių.

Dar vienas neabejotinas šio metodo privalumas – juo gali būti ištaisomi pakankamai dideli kremzlės defektai, apimantys nemažą sąnario plotą – net iki 12 kvadratinių centimetrų. „Kitais metodais tokių didelių plotų uždengti negalima“, – pastebi medikas.

Nuo kremzlės defektų kenčia ir jauni pacientai

J. Belicko teigimu, šios operacijos yra tikras išsigelbėjimas turintiems ribotų sąnario kremzlės defektų (ši frazė netinka „sergantiems artroze“ ). Deja, šis metodas netinka esant toli pažengusiai artrozei. „Iki operacijos tokius pacientus kamuoja skausmas, kremzlės defektas apriboja fizinį aktyvumą, kartais trukdo ne tik sportuoti, bet ir atlikti kasdienius elementarius judesius“, – sako gydytojas.

Anot ortopedo-traumatologo, riboti kremzlės defektai atsiranda dėl kelių priežasčių. Viena jų – traumos, kai kremzlė sužalojama dėl smūgių. Taip pat kremzlės defektą gali nulemti ribotas degeneracinis pakitimas. Dar viena priežastis – liga, disekuojantis osteochondritas. Dažniausiai ji – jaunų žmonių problema, prasidedanti dar paauglystėje, kai apmiršta kremzlė ir kaulas, kurie gali iškristi į kelio sąnarį. Būtent nuo šios ligos kenčiantis jaunas vyras ir tapo pirmuoju Lietuvoje pacientu, operuotu pažangiu metodu.

„Pirmasis Lietuvoje operuotas pacientas – jaunas vaikinas, kuris prieš kelerius metus susirgo osteochondritu, o dabar atsirado galimybė jam pagelbėti“, – džiaugiasi J. Belickas ir priduria, kad nors šios operacijos yra brangios, tam tikram Lietuvos pacientų kiekiui operacijos atliekamos nemokamai, nes jo atstovaujama „Ortopedijos technikos“ klinika dalyvauja tarptautiniame projekte.

Rezultatai džiuginantys, bet reikalauja laiko

„Ortopedijos technikos“ gydytojo J. Belicko teigimu, tokios operacijos jau yra atliekamos kitose Europos šalyse – Vokietijoje, Šveicarijoje, – tad yra žinoma, kad toks gydymo būdas yra sėkmingas – pacientas gali tapti visiškai darbingas ir fiziškai pajėgus, bet tam reikia laiko.

„Jei kremzlė ir raumenys po operacijos visiškai atsigauna, žmogus vėl gali gyventi pilnavertį gyvenimą, užsiimti savo mėgstamu fiziniu krūviu, dažniausiai – be skausmo“, – tikina ortopedas-traumatologas.

Gydytojas pastebi, kad operacija ir pooperacinis laikotarpis nepasižymi skausmu, kuris lydi po didelių operacijų, pvz., protezavimo. Ir nors pačios operacijos trunka neilgai – pirmoji – apie 10 minučių, antroji – šiek tiek ilgiau negu pirmoji, reabilitacijos laikas yra gana ilgas.

„Po operacijos pakankamai ilgai apribojamas fizinis aktyvumas – pusantro mėnesio negalima priminti operuotos kojos, labai apribotas jos lankstymas.

Pacientams reikėtų žinoti, kad prireiks kantrybės, kol jų pačių ląstelės atliks savo darbą jų kūne. Tai – biologinis procesas, kuris trunka iki vienerių metų. Tad pacientas gana ilgą laiką turės reabilituotis, atstatinėti judesius, raumenis, laukti, kol ta ląstelių terpė, kuri yra nevisiškai kieta, įgis normalų kremzlės pavidalą. Galbūt pacientas nejus skausmų, bet turės žinoti, kad kelį teks saugoti ir nepažeisti gana trapios besiformuojančios kremzlės. Rezultatai yra geri, bet pacientams jų teks palaukti“, – atkreipia dėmesį J. Belickas.

Jums gali patikti