Naujienų portalas

A. Sabulytės pozityvumo receptai: apie dainavimą, šokį ir ėjimą į žygius

Pozityvumo receptai šiandien yra reikalingi kaip oras, ir taip verta priminti dar apie juos kitiems, nes kartais galbūt mūsų draugas jau nebesuranda nei vieno recepto, kas jam padėtų pamatyti šviesą. Šiems metams pažėrus didelių iššūkių tikrai reikia ne tik sumanumo, palaikančios aplinkos, bet ir pozityvumo piliulės, kurią atrasti kartais būna sunku. Šiuo metu aš pati šalia artistinės veiklos bei pedagogikos, daug dėmesio skiriu kūrybiniam tekstų rašymui, kuris visada buvo šalia, o dabar veržiasi į pirmas pozicijas. Tiek dainų tekstai, tiek kūrybinio tekstų rašytojo darbas man patinka, įkvepia, yra įdomus, o šiandien, ypatingai sudėtingu menininkams metu, džiaugiuosi, kad galiu neprisirišti prie vienos veiklos, o papildyti viena kitą.

Jei Jūsų draugai nusiminę, kaip juos paguodžiate, palaikote?

Iš tikrųjų kai kurių draugų liūdesį ar tamsesnius nuotaikų svyravimus jaučiu dar su jais net nekalbėjus. Tiesiog intuityviai pagalvoju apie tą žmogų. Kyla noras jam paskambinti ar parašyti laišką, kartais padovanoti ką nors be priežasties, bet jaučiant, kad tiesiog taip reikia padaryti. Kiekvienas mes turbūt skirtingai suprantame palaikymą, tačiau nuoširdus dėmesys, ypatingai šiuo metu, manau yra labai svarbus ir vertingas.

Geros nuotaikos receptas, ar pasidalintumėte su skaitytojais?

Receptų turbūt kiekvienas rastume vis kitokių, efektingai suveikiančių konkrečiose situacijose, o kartais jau nebeveikiančių mums, bet puikiai tinkančių kitiems. Aš pati šiandien išskirčiau tris geros nuotaikos receptus: dainavimą, šokį ir ėjimą į žygius. Kiekvienas jų skirtingas ir tuo pačiu panašus, nes stipriai aktyvizuoja kūną, o tuomet vietos liūdėti tiesiog nebelieka. Žinoma, pats geriausias nuotaikos receptas yra meilė, tada tiesiog kokiomis spalvomis benusidažytų dangus, kokia pasaulinė situacija bebūtų, tave veda aukštesnė vilties, tikėjimo, šviesos jėga.

Jūsų gardžiausias patiekalas namuose?

Visi gardūs, nes ruošti iš meilės. Visada vis nauji, nes gaminami intuityviai ir žinoma su daina. Gaminimas yra menas, magija, meditacija. Tai vienas tų dalykų, kuriais gali palepinti draugus, palepinti save ir netgi keliauti, pažįstant įvairias šalis per skonį.

Smagiausias prisiminimas iš vasaros?

Žygiai upeliais. Ne veltui šią vasarą vadinu mano upelių vasara. Iš šios vasaros, kupinos miškų ir daug vandens, gimė dainos, meninės fotosesijos, nauji kūrybiniai sumanymai, stiprybė.

Kur planuojate keliauti kitais metais ar šią žiemą jei leis aplinkybės?

Keliauju aš dažnai – mintimis, laiškais, dainomis. Jei leis aplinkybės pakelti sparnus, keliausiu ten, kur ves intuicija.

Kokia paskutinė skaityta knyga ir kino filmas jums paliko stipriausią įspūdį, ką rekomenduotumėte?

Tokie klodai yra geriausių knygų, filmų,kad norėtųsi atskiro interviu tam. Šiuo metu skaitau Jurgio Kunčino “Tūla” ir pagaunu save kaip kartais sukyla ašara galugerklyje. Vadinčiau šiandien šią knygą viena iš tų, kurios patenka į rankas pačiu tinkamiausiu metu, kai išgyventi tą jausmą, užkoduotą eilutėse, esi daugiau nei pasiruošęs, jau pats gyveni…. Paraleliai susiradau knygą apie lietuvybės puoselėtoją, legendinę Lietuvos žvalgę Marcelę Kubiliūtę “Dek, širdie, ant amžinojo aukuro…”. Skaitau, keliauju sudėtingais Lietuvos istorijos tarpsniais ir žaviuosi žmogaus drąsa, tikėjimu, valia. Tai tokiais šviežiausiais įspūdžiais iš knygų pasaulio dalinčiausi. O filmą šiandien išskirčiau Wimo Wenderso dokumentinį filmą “Pina” apie šiuolaikinio šokio choreografę Piną Bausch. Verta pamatyti. Labai labai.

Kas jus labiausiai palaikė per pirmąjį karantiną?

Per pirmąjį karantiną stiprybės suteikė vaikai, nes mačiau, kad jiems dar sunkiau išbūti tą visą laiką – nuotolinio mokymosi iššūkiai, izoliacija nuo draugų. O vasarą man susirgus Covid-19 ir vėl išėjus į priverstinį karantiną kartu su vaikais, įvertinau kiek daug jie duoda stiprybės nepalūžti, įkvepia dėl jų stengtis, nors kartais jau atrodo nebėra jėgų. Taip pat supratau, kad tokios smulkmenos kaip draugų lauknešėliai prie durų – taip paprasta, bet tuo pačiu nepaprasta. Tas mažmožis sudėtingu metu tarsi sako, kad tu dar kažkam rūpi ir tebūnie tai vaikiška, bet juk kiekvienas kartais norime pasijusti vaikais.

Teatrai ir kiti kultūriniai renginiai apriboti ar nėra galimybių kol kas juose saugiai dalyvauti. Kaip palaikote savo dvasinį – kultūrinį gyvenimą?

Karantinas suteikia daugiau galimybių dėmesio skirti knygoms, kinui namuose, meditacijai ir žinoma kūrybai. Tai nuostabus laikas rašyti tekstus, sėsti prie pianino, kurti scenarijus būsimiems klipams. Tai sakyčiau toks tarsi pildymas savo indo įvairiausiais dalykais, kuo vėliau norėsis galbūt pasidalinti su kitais, kai baigsis šis laikotarpis.

Pasidalinkite muzikos kūriniu, trumpu skaitiniu, vaidu, video, kuris teigiamai juspakrauna visai dienai ir yra geros nuotaikos užtaisas?

Man patinka rytais prieš darbą intuityviai išsirinkti dainą, tarsi mesti muzikinį burtą tai dienai. Būna taip, kad jau pabundu su skambančia melodija. Viena iš tų turbūt daug kam žinomų, bet man labai mielų ir vis naujai įkvepiančių dienai dainų “Moon river” iš legendinio Blake’o Edwards’o filmo su Audrey Hepburn “Pusryčiai pas Tifanį”, o jeigu nematėte Woody Alleno filmo “Į Romą su meile” labai rekomenduoju, – gera nuotaikos dozė garantuota. Romantika, elegancija, menas, nuotykiai mane teigiamai pakrauna.

Jums gali patikti