Naujienų portalas

Aktorė Eglė Jackaitė: „Tikėjimas, pasitikėjimas, malda, pozityvumas, – tai, kas mane palaiko“

Aktorė Eglė Jackaitė, jau metai suteikianti emocinę pagalbą krizes išgyvenantiems žmonėms teigia, jog labai svarbu žmogų išklausyti, neskubant, tiesiog leisti jam išsikalbėti. Nuoširdumas, gerumas, atvirumas, supratimas, jautrumas, empatija – tai, kuo galime padėti šalia esančiai sergančiai sielai.

Dabar ir žiemą daugiau leidžiame laiko namuose – koks Jūsų namų jaukumo receptas?

Geras kinas ar serialas, kurį jaukiai visi kartu žiūrime sugulę svetainėje ant sofos, gardus maistas, kurį ruošiame visi kartu, daug žvakių, židinys ir jame liepsnojanti bei šildanti ugnis, mėgstama muzika, gera knyga, įvairūs stalo žaidimai, mūsų mylimi katinukai Fiurkė ir Tomis – tai ir dar daug daugiau… Juk namai jaukūs, kai jie pilni gyvybės! Šeima – brangiausias turtas. Kaip gera, kai mano sūnūs abu namie, kai visi susiburiame, – kiek juoko, šurmulio, pokalbių, gardžiausių kvapų, meilės! Tai ir yra pats geriausias namų jaukumo receptas.

Jei Jūsų draugai nusiminę, kaip juos paguodžiate, palaikote?

Esu profesionali guodėja! (Juokiasi)Jau metai tuoj bus, kai esu psichologinės pagalbos telefonu ir internetu „Pagalbos moterims linija“ savanorė , teikiu emocinę paramą, atsakinėju į skambučius telefonu, tad išklausyti, paguosti, užjausti, suprasti esu įpratusi. Labai svarbu žmogų išklausyti, neskubant, tiesiog leisti jam išsikalbėti. Dažniau žmonės linkę patys daug kalbėti, patylėti ir leisti atvirai išsikalbėti šalia esančiam irgi yra menas. Visi mes ir riboti, ir žaizdoti. Nuoširdumas, gerumas, atvirumas, supratimas, jautrumas, empatija – tai pamatinės savybės žmogaus,  ypač, kai šalia esančiojo siela serga.

Kur planuojate keliauti kitais metais ar šią žiemą, jei leis aplinkybės?

Labai noriu ten, kur šilta, kur lepina saulutė, bet nuoširdžiai džiaugčiausi ir kalnais – pernai Naujus metus sutikome Italijoje, Livinjo slidinėjimo kurorte, tai ir buvo paskutinis kartas kai mes keliavome. Tikiu, kad ateis laikas, kai nebebus baimių ir šios klastingos pastarojo laikmečio ligos.

Kokia paskutinė skaityta knyga ir kino filmas jums paliko stipriausią įspūdį, ką rekomenduotumėte?

Šiuo metu skaitau Konkordijos Antarovos “Du gyvenimai” – tai storiausia mano lig šiol skaityta knyga, joje net 1343 puslapiai, o vakarais, na, beveik kiekvieną vakarą, žiūrime serialus, per pirmąjį karantiną negalėjome atsiplėšti nuo “Sostų karų”, o štai per šį karantiną mus užvaldė “Vikingai”.

Kas Jus labiausiai palaikė per pirmąjį karantiną?

Tikėjimas. Pasitikėjimas. Malda. Pozityvumas. O atsitinka, kas atsitinka. Nėra atsitiktinumų. Tai kas vyksta visame pasaulyje – yra mūsų neteisingo gyvenimo pasekmė. Juk ką pasėjame, tą ir pjauname. Svarbu išties priimti šią akimirką, gyventi šia minute, sekunde, šiuo susitikimu, šiuo pokalbiu ir pozityviai, be baimės. Juk kvaila bijoti to, kas nuo manęs nepriklauso. Bijoti reikia kiek ir ko negero pats gali padarytu sau ar kitiems.

Ar jau ruošiatės Kalėdoms, ir kaip planuojate jas sutikti?

Kūčios, Kalėdos man gražiausios metų šventės. Kiekvienais metais susirinkdavo mūsų gausi šeima pas tėtį, tas buvimas kartu pilnas džiaugsmo, meilės ir gardžiausių vaišių. Dabar viskas kitaip. Privalome saugoti vieni kitus, tad suprantama – susibūrimai šiuo metu – rizikinga ir pavojinga. Bet kad ir kaip, – mano namuose nei džiaugsmo, nei šilumos, nei skanių valgių netrūks – iš Vilniaus atvažiuos mano sūnus Jokūbas, jo brolis Elijas ir aš išsiilgę lauksim, ir mūs namai bus pripildyti nuostabiausių dovanų, iš kurių pati didžiausia yra meilė!

 

Jums gali patikti