Naujienų portalas

Dainininko Lino Adomaičio sodyboje apsigyveno žvėriukas

Prieš gerą dešimtmetį, ieškodami atokvėpio gamtoje, Linas Adomaitis su žmona Irma įsigijo sodybą miškų ir laukų apsuptyje. Laikui bėgant didžiulę teritoriją apimantis jaukus lizdelis tapo Adomaičių šeimos ir jų draugų susibūrimo vieta, o šiai vasarai įsibėgėjus teritorijoje atsirado ir naujas gyventojas.

„Mes jį vadiname Žvėriuku. Taip pavadinome vos tik pamatę, – rodydamas į po kiemą važinėjantį ir žolę pjaunantį robotą vejapjovę sako L. Adomaitis. – Jis nėra koks minkštas, pūkuotas dalykėlis, jis prižiūri daugiau nei 50 arų, tad kitaip ir nepavadinsi. Be to, kai jis pjauna, įsiklausius galima girdėti jo peiliukus – atrodo tarsi dantukais kramtytų. Tiesa, mano mama sakė, kad geriau jam tinka vardas Draugelis, tai mes jam davėme du vardus.“

Abejones pakeitė nuostaba

Bendrovės „Husqvarna“  robotas vejapjovė „Automower® 450X“ Adomaičių sodyboje prižiūri kiek didesnį nei 50 arų plotą, kurį atlikėjas planuoja dar šiek tiek padidinti. Anksčiau šią teritoriją benzinine vejapjove pjaudavo pats Linas ir vasaras sūnaus sodyboje leidžiantys jo tėvai.

„Pjauti veją buvo viena iš tėčio pareigybių, užduočių, tai dabar jis sako, kad sodyba jam dar labiau patinka, nes gali tiesiog ilsėtis. Fantastika, – šypsosi Linas.

Technologiniais sprendimais savo koncertuose žiūrovus stebinantis ir naujoves mėgstantis dainininkas prisipažįsta, kad kol neišbandė savo kailiu, į robotus vejapjoves žvelgė atsargiai.

„Matydavau, kad yra tokie robotai, bet į juos žiūrėjau šiek tiek skeptiškai. Galvodavau, ką gali toks mažas daikčiukas nupjauti. Man jis priminė žaislą, tinkamą nebent kokiam nedideliam kiemui, kur yra graži veja. Bet kad jis taip tvarkysis su laukine žole, kad ją suvienodins ir gražiai prižiūrės, tikrai netikėjau. O va, prašau, – tris mėnesius mes nieko žolei nedarėme“, – žvelgdamas į gražią pievelę konstatuoja dainininkas ir prisipažįsta, kad per visą šį laiką robotą vejapjovę kartą buvo „išleidęs atostogų“, trims dienoms.

Malonumas vaikščioti basomis

Įdomu tai, kad L. Adomaičio sodyboje „Automower® 450X“ prižiūri ir pjauna ne švelnią ir puoselėjamą veją, o laukinę pievą. Kad robotas vejapjovė joje galėtų sėkmingai dirbti, jį instaliuojant buvo pašalinta vos keletas kliūčių – į gilesnes duobutes pievoje, kuriose strigdavo „Automower®“ ratai, įberta po vieną kitą saujelę grunto.

„Mūsų sodyboje yra laukinė pieva, kurioje buvo nemažai piktžolių. Pastebėjau, kad pradėjus dirbti Žvėriukui, piktžolės dingo, liko tik žolė. Galiausiai ji tapo minkšta, „faina“ žolytė. Kai pjaudavome su vejapjove, nupjauta žolė būdavo kieta, likdavo ražiena ir basam vaikščioti būdavo nemalonu, diskomfortas. Dirbant robotui, žolė suvienodėjo – atsirado žolės tuose plotuose, kuriuose jos anksčiau nelabai būdavo, taip pat nebėra peraugusios žolės kuokštų. Atrodo, kad žolė būtų užsėta. Tas yra labai „faina“, – pokyčius pastebi Linas.

Patyrė „nuotykių“

Adomaičių šeimos ir „Husqvarna Automower® 450X“ draugystė tęsiasi jau trečią mėnesį. Per šį laiką atlikėjas nei karto į rankas nebuvo paėmęs nei vejapjovės, nei žoliapjovės, tačiau vis tiek gali mėgautis prižiūrėta aplinka. Visgi, nors draugystė dar tik prasidėjo, kurioziškų situacijų neišvengta.

„Mūsų automobilio pakabos toks aukštis, kad po ja palįsti kaip tik telpa robotukas. Jam ten pavyksta palįsti, bet nesiseka pačiam, be mūsų įsikišimo, išlįsti. Buvo kartą palindęs po priekiniais automobilio ratais. Sėdu į mašiną, apsidairau, bet niekur jo nematau, o labai skubu išvažiuoti. Turėjau važiuoti atgal, bet galvoju „ai, truputį pavažiuosiu į priekį“. Vos pajudėjau, jaučiu, kad kažkas negerai. Viskas baigėsi laimingai, bet nedaug trūko, kad pats savo Žvėriuką pervažiuočiau. Dabar visą laiką tikrinu, kur jis yra: arba ieškau akimis, arba pažiūriu po automobiliu, arba patikrinu programėlėje“, – nuotykius prisimena dainininkas.

L. Adomaitis sako, kad tai buvo gera pamoka. Panašių situacijų išvengti dabar padeda mobilioji programėlė „Automower® Connect“, kurią jis naudoja ne tik roboto vejapjovės parametrams patikrinti ar buvimo vietai nustatyti.

„Nuotoliniu būdu, iš Kauno, mes kartais jam perduodame komandą grįžti į stotelę, jei, pavyzdžiui, žinome, kad į sodybą atvažiuos kažkas, kas nėra informuotas apie robotą ir nežino, kaip su juo elgtis. Taip pat labai patogu, kad iš karto matome, kada ir kur robotas pastringa. Matome visą sodybos planą ir tikslią vietą, kur jis stringa, nors dabar taip nutinka labai retai“, – atvirauja Linas.

Jums gali patikti