Naujienų portalas

Ieva Stankutė: “Saulėlydis yra saulės pažadas sugrįžti”

Radijo stoties “Kelyje” Vilniaus regiono vadovė Ieva Stankutė šiuo sudėtingu metu kviečia ieškoti kuo daugiau gražių, mielų dalykų, nes, pasak moters, visi skausmingi, blogi ir slegiantys patys mus suranda. Kokie Ievos Stankutės pozityvumo receptais?

Kaip geriausiai pradėti rytą?

Rytas mano prasideda nuo vakaro saulėlydžio. Man labai patinka ta mintis, kad saulėlydis yra saulės pažadas sugrįžti. Ir netgi, jei ryte jos nematai, o dabar rytai dar labai tamsūs,  vis tiek žinai, kad ji tikrai yra. Už debesų, už tos ryto miglos, bet yra. Ir dar vienas dalykas, kuris labai įkvepia mane pačią – nusiteikimas, kad tik nuo manęs priklauso, ar noriu, kad diena būtų gera. Noriu? Tai ir turiu viską padaryt, kad tokia būtų. Labai svarbus man nuo vaikystės ryto darbas – pusryčiai. Keliuosi anksčiau, kad neskubėdama užsikaisčiau kavinuką šviežiai maltos kavos ir būtinai susiorganizuoju kažką skanaus. Kai jau pajaučiu, kad rytais trūksta gerų emocijų ir reikia kažko įkvepiančio, sugalvoju tokį dalyką, – kas rytą, gerdama kavą, atsiverčiu savo draugės Erikos Umbrasaitės knygos “Prancūzija Mon amour” bet kokį puslapį ir perskaitau. Ta knyga taip parašyta, kad bet kuris lapas yra įkvėpimas. Paskaitau apie prancūzus, jų gyvenimo būdą, įpročius, tradicijas ir tai mane įkvepia dienai su prancūzišku poskoniu.

Kas Jus palaikė per pirmąjį karantiną?

Erikos Umbrasaitės knygos “Prancūzija Mon amour” skaitymas ir per pirmąjį karantiną labai padėjo palaikyti gerą nuotaiką  – tik tada buvo pavasaris – tai labai dar daug įkvėpimo suteikė rytinė saulė ir jos spinduliai, maloniai lendantys pro langus. Metai mums visiems tokie tikrai pirmą kartą teko. Gyvename tokiame laikmety, kai be proto daug gauname informacijos, nenutrūkstamai, ir jos kiekiai nei mažėja, nei baigiasi, todėl labai svarbu ją normuoti. Kadangi dirbu radijuje, tai neišvengiamai darbo metu esu naujienų sraute ir vis kolegos dalinasi, ką naujo perskaitė, sužinojo. Bet sau daviau pažadą ir jo laikausi, kad vakare jokių portalų vartymo ir jokių žinių. Reikia duoti sau ramybę ir leisti sąmonei pailsėti, kad ir kokia įtempta bendra situacija.

Koks Jūsų geros nuotaikos receptas?

Geriausias būdas vakare po darbų nuo visko atitrūkti – susirasti kokį receptą – geriausia pyrago ar kokio kito saldėsio, ir gaminti tiksliai pagal receptą. Geriausia meditacija, nes turi susikoncentruoti į tai, ką ir kaip darai, kad rezultatas būtų valgomas. Tas kepamų pyragų kvapas namuose yra jaukumas ir saugumas. Ragaujam juos su kolegomis rytais ir labai faina, jei dar sulaukiu ir kokio pagyrimo.

Kokios knygos Jus įkvepia?

Kitas labai geras būdas pailsėti – tai knygų skaitymas – šiais metais, kaip jau senokai buvo nutikę, vėl grįžo knygų skaitymo malonumas. Skaitau ir skaitau. Nesirenku sunkios literatūros. Kaip tik išgirdau vieno psichiatro patarimą – neapsunkinti savęs sunkiais skaitiniais, kurie mus dar labiau nugramzdina į liūdesį ar nerimą. Tai ir mano knygos šiais metais tokios, kuriose veiksmas vyksta saulėtuose kraštuose, skaitant jaučiama šiluma, skanaus, gero maisto skonis ir kokios nors intriguojančios istorijos.

Smagiausias prisiminimas iš vasaros?

Šią vasarą, kai jau galėjome pakeliauti po savo kraštą, kartu su kolegos Antano šeima išpildžiau savo slaptą norą – susiorganizuoti tokį gražų, skanų ir stilingą pikniką – kaip būna filmuose ir Pinterest`o nuotraukose. Pavyko. Dažnai save stabdome ir galvojame, kad nesame kažko verti, bet reikia tik daryti ir džiaugtis. Šampanas iš tikro krikštolo taurių, užkandžiai ir staltiesė ant tvenkinio kranto. Gyvenimą turime gyventi gražiai. Tam yra visos sąlygos.

Kur planuojate keliauti, kai leis aplinkybės?

Kadangi šiais metais keliauti taip ir nepavyko, tai planų tikrai daug susikaupė. Labiausiai pasiilgau savo draugių, kurios gyvena Ispanijoj ir Prancūzijoje. Tai toks mano planas – pabūti su jomis, būtinai stipriai apsikabinti, vakarais sėdėti, stebėti saulėlydžius, kalbėtis apie gyvenimą ir meilę, neskaičiuojant laiko ir gėrimų.

Ką darote ar veikiate, kai jaučiatės prislėgtas?

Pastebėjau, kad dauguma užsidarė savyje šiuo metu. Kiekvienas turime savo būdus, kaip išbūti sunkiu metu. Ir pati niekad nelendu, jei matau, kad norisi kažkam tylos. Bet visada bendrauju su tais, kurie rašo, skambina ir nori išgirsti mano nuomonę ar tiesiog nori pasipasakoti.

Kaip palaikote socialinius santykius su kitais?

Dabar daugiausia visi susirašinėjame – tai kartais galvoju, kad iš tų mūsų susirašinėjimų galima knygų romanus rašyti. Labai faina, kad turime vieni kitus ir galime dalintis tuo, kas mums tuo metu svarbu. Noriu palinkėti ieškoti kuo daugiau gražių, mielų dalykų, nes visi skausmingi, blogi ir slegiantys patys mus suranda.

Kokia daina ar filmu pasidalintumėte, kurie Jums yra geros nuotaikos užtaisas visai dienai?

Jau nebesuskaičiuoju, kiek metų, artėjant Kalėdoms, peržiūriu filmus “Atostogos” ir “Tegyvuoja meilė”. Kasmet įkvepia ir patvirtina – kad svarbiausia gyvenime yra jausmai ir įspūdžiai. O daina, kuri visada pakelia nuotaiką ir privaloma pažiūrėt iki pat pabaigos, nes ten nuskamba labai geras palinkėjimas, yra Stingo gyvai atlikta “Every Breath you Take”.

https://www.youtube.com/watch?v=H-4yodHCvu0&list=RDH-4yodHCvu0&start_radio=1

 

Jums gali patikti