Naujienų portalas

Kaip sportuoja žinomi Lietuvos vyrai karantino metu. Patarimai ir geros formos receptai

Daugelis žmonių ypač pavasario metu susirūpina savo fizine forma, bet sporto klubai dar nežinia kada pradės veiklą. Karantinas, darbas iš namų ar sportinės veiklos ribojimai bei pasikeitęs gyvenimo ritmas kai kuriems pridėjo papildomus kilogramus ir sulėtino fizinį aktyvumą iš esmės. Tačiau žinomi Lietuvos vyrai spindi energija ir net tokiu metu džiaugiasi savo gera forma, draugiškai dalinasi patarimais.

Vaikšto greitu tempu

MArtas Kalendra

“Per pandemiją uždarius sporto klubus sportuoju namie. Pakanka kelių skirtingų laisvų svorių ir įvairių gumų, kad būtų galima treniruoti visus raumenis. Kadangi per keletą metų kūną ištreniravau, tad dabar sportuodamas namie stengiuosi nepersistengti, tiesiog palaikyti raumenyną duodamas jam krūvio. Visada sakau, kad sportuojant 80 procentų rezultato lemia mityba, tad stengiuosi nepiktnaudžiauti maistu, valgyti tik tiek, kiek reikia. Dėl karantino apskritai judame mažiau, tad turiu taisyklę kas vakarą lauke praleisti bent 1.5 valandos. Kad kūnas ir širdis gautų krūvio vaikštau greitu tempu”, – pasakoja TV naujienų užsienio žinių redaktorius Martas Kalendra.

Svarbu turėti savo ritualus

Neo Ross

“Mano geros formos receptas: 2 valandų ryto ritualas susideda iš bėgimo, lengvos mankštos, šalto dušo, kavos, meditacijos, “afirmacijos”, “padėkos” rašymo ir dienos planavimo. Savaitės planas: sportas su savo kūno svoriu 5 dienas per savaitę ir vieną ar dvi dienas lauko tenisas”, – dėsto verslininkas Neo Ross.

Negalima užsisėdėti vietoje

Antanas Šiaučiulis

“Antrojo karantino proga namie atsirado “sporto salė”: svoriai, skersinis, lygiagretės ir kitas sporto inventorius. Kas dieną rytais ir vakarais turiu trumpas treniruotes apie 20-30 min, o 4-5 kartus per savaitę pavyksta užsiimti aktyvia veikla ar sportu lauke. Svarbiausia neužsisedėti vienoje vietoje, nes tada net nepastebi kaip pradeda kažką skaudėti nuo nieko neveikimo”, – juokiasi jėgos aitvarų treneris Antanas Šiaučiulis.

Pradžia – treniruotės “online”, dabar savarankiškai

“Dar pirmo karantino metu supratau, jeigu tik gulėsiu namuose apsikabinęs televizorių, knygą ar skanią lėkštę pietų – nieko gero nebus. Išeisiu vasarą su šešiais gelbėjimosi ratais aplink pilvą. Tad nusipirkęs sporto kilimėlį, pradžioje atsigulęs bandžiau įsiklausyti kūno, ko jis nori. Neskubėjau. Tada nusprendžiau neužsibrėžti linijos, kad dabar būtai turiu padaryti tiek ir tiek atsispaudimų ar pritūpimų. Klausiau kūno. Vėliau sėmiausi informacijos iš įvairių šaltinių. Bandžiau ir jogą, ir crossfit ir net zumbą (juokiasi). Antro karantino metu mane pakvietė prisijungti prie treniruočių “online”- nuotoliniu būdu. Pradžioje pagalvojau, kad tai visiška nesąmonė. Bet užsikabinau ir du mėnesius taip sportavau. Šiuo metu sportuoju savarankiškai, jau laukiu kada galėsiu išbėgti į lauką pabėgioti”, – pasakoja apie savo patirtis aktorius Eimutis Kvoščiauskas.

Tenerifėje džiaugiasi sportavimo galimybėmis

Simas Kucas

“Aš šiuo metu esu Tenerifeje, žaidžiu krepšini porą kratų per savaitę, viena kartą tinklinį ir dvi dienas apsilankau sporto salėje. Na žinoma tenisą treniruodamas dar ir pats pažaidžiu (juokiasi). Turiu prisipažinti, mano aktyvumas dar didesnis nei buvo prieš karantiną”, – džiaugiasi teniso treneris Simas Kucas.

Laikas gryname ore – nutukimas negresia

Aras Vėberis

“Po kelio menisko operacijos man priklausė reabilitacija, todėl turėjau puikią progą lankyti baseiną. Kai šitie “džiaugsmai” baigėsi, nesinorėjo be jokio judesio sėdėti tarp keturių sienų, todėl ėmiau ir nusipirkau dviratį treniruoklį. Karantino metu tai puikus būdas man nors iš dalies palaikyti sportinę formą. O pridėjus pasilakstymus gryname ore – nutukimas tikrai negresia”, – juokiasi muzikos prodiuseris Aras Vėberis.

Profesionalūs patarimai kaip palaikyti fizinę formą

Marius Bubovas

“Pakankamas fizinis aktyvumas ir fizinis krūvis vieni svarbiausių elementų, kovoje su COVID-19 suvaržymų padariniais – tiek fiziniais tiek psichologiniais.  Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja bent 30-60 minučių kasdien skirti aktyviam pasivaikščiojimui, pasivažinėjimui dviračiu, ar vidutinio intensyvumo treniruotėms namuose ar lauke. Neturite tam laiko? Darykite kelias trumpesnes (15, 10, net 5 minučių) judesio pertraukėles dienos metu. Dažnas, perskaitęs vienokias ar kitokias rekomendacijas, ir įvertinęs, kad jam pristigs laiko ar motyvacijos 100 procentų jų laikytis – apskritai nusprendžia nepradėti. Nesitaikykite į „idealų“ režimą. Verčiau – įvertinkite savo esamą aktyvumo lygį ir nuspręskite, ką norėtumėte, galėtumėte ir sugebėtumėte daryti šiek tiek geriau. Vedžiojate šunį ryte ir vakare po 10 minučių – gal pamėginkite 15? Kasdien bėgiojate 45 minučių miške – galbūt tada paskutines 5 minutes skirkite viso kūno mankštai arba jėgos pratimams: pavyzdžiui pritūpimams, įtūpstams, ir atsispaudimams nuo suolelio. Šiuo atveju svarbiau ne specifinė veikla, o kiek pozityvaus fizinio ir emocinio stimulo ji suteikia mūsų kūnui“, – pataria sporto terapeutas, sertifikuotas asmeninis treneris Marius Bubovas.

 

 

Jums gali patikti