Naujienų portalas

Pianistė Ugnė Sabaitytė: “Muzika įkvepia pozityvumo, suteikia energijos ir paskatina šypsotis”

Apie idealiausius rytus, muzikos galią ir pasivaikščiojimus miškais su pianiste, “White Piano Hall” koncertų salės direktore, fortepijono mokytoja Ugne Sabaityte.

Kaip geriausiai pradėti rytą?

Mano idealus rytas prasideda sūnaus šypsena, kavos puodeliu ir muzika. Muzika lydi mane visur ir visada, be jos negaliu įsivaizduoti nei dienos. Ji įkvepia pozityvumo, suteikia energijos ir paskatina šypsotis.

Dabar ir žiemą daugiau leidžiame laiko namuose – koks Jūsų namų jaukumo receptas?

Ši žiema tikrai labai skiriasi nuo ankstesniųjų. Muzikantai įprastai tikrai nepraleidžia daug laiko namuose žiemos metu. Covid-19 sustabdė visą koncertų karuselę, tad turbūt  bus vienas pirmųjų gruodžių, kuomet šventiniu periodu būsiu namuose. Jaukūs namai man visų pirma asocijuojasi su mylimais žmonėmis juose, gardžiais kvapais, žvakių šviesa, muzika ir pokalbiais. Panašu, kad šią žiemą daug prisikalbėsime.

Jei Jūsų draugai nusiminę, kaip juos paguodžiate, palaikote?

Manau geriausia paguoda ir palaikymas – leisti draugui išsipasakoti, kartais užtenka ir tiesiog tylos bei apkabinimo. Tiesiog žinojimas, kad turi šalia žmogų, kuriam rūpi, kaip tu jautiesi, iškart daro tave laimingesniu.

Kur planuojate keliauti kitais metais ar šią žiemą, jei leis aplinkybės?

 Kai tik nuslūgs visa ši beprotybė, tikrai norėsime traukti į pietus, pasiilgau jūros, saulės ir šilumos. Jaučiu būtinybę keliskart metuose pakeisti aplinką.

Kokia paskutinė skaityta knyga ir kino filmas Jums paliko stipriausią įspūdį, ką rekomenduotumėte?

Rūtos Šepetys “Druska jūrai” ir “Tarp pilkų debesų”. Pagaliau radau laiko knygoms.  Tokios knygos neleidžia pamiršti, kaip gerai mes dabar gyvename.

Ar jau ruošiatės Kalėdoms, ir kaip planuojate jas sutikti?

Kalėdos – šeimos šventė. Kaip ir kasmet sutiksime jas šeimos apsuptyje, tad ir planuoti per daug nereikia.

Kas Jus labiausiai palaikė per pirmąjį karantiną?

Karantino metu gyvenome šalia miško, tad po intensyvios darbo dienos nuotoliu ir pamokų ruošos su savo pirmokėliu, keliaudavome į mišką prasieiti bent 10 km. Po gero mėnesio juokėmės, kad jau kiekvieną medį pažįstame ir vardu galime vadinti. Miškas vėl pakraudavo energija.

 Kokia veikla ar žaidimu, apvienijančiu visą šeimą, pasidalintumėte ?

Karantino metu nebuvome labai apsirūpinę stalo žaidimais, tad visa šeima žaisdavome monopolį, keliaudavome pasivaikščioti į mišką arba žiūrėdavome filmus.

Ką darote ar veikiate, kai jaučiatės labai prislėgtas ar liūdnas?

Leidžiu sau paliūdėti. Visus mus kartais aplanko liūdesys ir tai yra visiškai normalu. Tačiau net ir tada žinau, kad esu laiminga. Iš esmės laiminga. Turiu tą neužmušamo optimizmo geną savyje ir net juodžiausiose situacijose sugebu įžvelgti kažką gero. Taip pat jaučiuosi palaiminta, kad esu apsupta nuostabių žmonių, kurie liūdesio akimirką visada mane palaiko ir pakelia ūpą.

Kaip palaikote socialinius santykius su kitais? Kokiais bendravimo būdais be įprastinio pokalbio telefonu galite pasidalinti?

Paskutiniu metu galiu pasigirti tik telefoniniais pokalbiais arba tekstinėmis žinutėmis mesendžeryje.

Teatrai ir kiti kultūriniai renginiai apriboti ar nėra galimybių kolkas juose saugiai dalyvauti. Kaip palaikote savo dvasinį – kultūrinį gyvenimą?

Be teatro ir koncertų labai kenčiu. Laukiu nesulaukiu, kada vėl visi grįšime į normalų gyvenimą. Šiuo metu žiūriu filmus, skaitau, klausausi muzikos įrašų arba pati groju.

Pasidalinkite muzikos kūriniu, trumpu skaitiniu, video, kuris teigiamai jus pakrauna visai dienai ir yra geros nuotaikos užtaisas?

Mane įkvepianti frazė: “Remember when you wanted what you currently have”. Daina, kasdien vis kita. Šis rytas prasidėjo:

Jums gali patikti