Naujienų portalas

Pozityvūs receptai su aktore, balso trenere, aromaterapijos praktike Asta Stankūnaite: „Jeigu likimas tau davė rūgščią citriną, metas iš jos išspausti gardų limonadą“

Pozityvus gyvenimas mano dėmesio centre jau seniai ir dabar jis pasirodo kaip niekad aktualus. Gyvename tarsi dideliame pasauliniame transformaciniame žaidime, kada kartais nebeaišku, kur prasideda kompiuterinė grafika ir baigiasi realybė. Tad buvimas ir jautimasis esant žmogumi labai brangu. Matyt irgi ne veltui taip išplito kelionės „į save“ įvairiais būdais ir mąstais. Aš taip pat esu šioje kelionėje ir vedu einančius kartu link jų branduolio. O kada įškyla klausimų, atsakau savo mylimos mokytojos Catherine Fitzmaurice žodžiais: „Ką tai reiškia? Pasismalsaukite ties tuo, ką tai reiškia jums“. Ir čia pat iškyla dar viena klasikinė citata – „Mėgautis procesu, nesivaikant rezultato, nes kartais rezultatas pasirodo visai kitu pavidalu, nei tikimės“. Kaip šiemet netikėtai išsipildė mano burtas „Auksiniai mano 2020″, kada gimtadienio savaitę gavau dovanų: laišką ant aukso popieriaus, auksu dekoruotą namų gamybos desertą, auksinę rankinę, šeimos relikviją – auksinį kryželį ir Auksinį scenos kryžių. Ar galėjau pagalvoti apie tokį išsipildymą? Mano kodas buvo visai kitas ir galėjau to net nepastebėti, tačiau rezultatas pranoko visus lūkesčius. Todėl suformulavau, jeigu visus „Ačiū“, kuriuos gavau, ir „Dėkoju“, kuriuos atidaviau, paversčiau grynu auksu, stovėčiau aukso kalno viršūnėje ir atspindėčiau visiems saulę. 

 

Kaip geriausiai pradėti rytą?

Mėgstu pradėti rytą nuo mylimo kvapo, jis kaskart kitoks, šiuo metu tarp favoritų Miros eterinis aliejus, ir meditacijos – bent 10 minučių, o jeigu nubundu prieš 6 ryto, tai ir visą valandą leidžiuosi į tėkmę, srautą su sufokusuotomis mintimis ar kaip tik be minčių. Ir tada kai jau atsikeliu ryto ruošai, esu kaip po gerų maudynių kriokly, viskas šviežia, gryna, aišku, ramu ir šviesu. Dar vienas svarbus ryto ritualas – vandens stiklinė. Ji būtina. Negaliu ryto pradėti be stiklinės vandens, gryno, be pagardų ir priedų. O tuomet jau atidengiu langus, įleidžiu šviesos ir „labas rytas“ viskam kas ateina tą dieną. 

Dabar ir žiemą daugiau leidžiame laiko namuose, koks jūsų namų jaukumo receptas?

Jaukūs namai man yra tvarkingi, švarūs, kuriuose groja muzika, kvepia namuose gamintu maistu, kada prie stalo susėda šeima. Tai dabar labai reta, todėl džiaugiuosi kiekviena proga tękusia pajusti bent dalelę šio jaukumo. Branginame bendros vakarienės ar savaitgalio pusryčių tradicijas, švenčiame šventes kartu, džiūgaujame, radę laiko stalo žaidimams, mįslių minimui ar šeimyniniams filmams. Būna man jau bala tą tvarką, geriau dulkėse pažaisti nei susitvarkius ir neradus laiko pabūti kartu keliaut į miegonis.

Jei jūsų draugai nusiminę, kaip juos paguodžiate, palaikote?

Kada nusimena, praranda ūpą, pasidalina bloga nuotaika bet kas iš artimųjų, draugai ar giminaičiai, visada persmelkia, ir buriu mintį, ką galėčiau pasakyti ar padaryti, kad kitas pasijustų geriau. Pirmiausia man svarbu dėmesys. Nuoširdžiai skiriu dėmesio, įsiklausau, išgirstu ar bent stengiuosi išgirsti kitą, ir tada ieškau tuo momentu tinkamo žodžio ar net veiksmo. Esu netikėtumų ir siurprizų mėgėja, tad kartais imuosi ir labai netikėtų priemonių, kad parodyčiau kitam žaviąją gyvenimo pusę, arba priminčiau, kad visa, ir liūdesys ir tamsesnis gyvenimo dryžis praeina, ir jeigu neužsistovime ties tuo, galime greičiau judėti link šviesos, kuri visiems mums skirta. 

Geros nuotaikos receptas, ar pasidalintumėte su skaitytojais?

Dalintis gerumu, dalintis nuoširdumu, atvirumu, net tada kai negera ar skauda, nesiskųsti, bet dalintis, parodyti kitam savo žmogiškumą, ir tada savaime įvyksta paleidimas, ir ateina juokas. Mano tėtis, mama, močiutė yra mano mokytojai. Turiu daugybę jų istorijų, mamos mėgstamą citatą: „Jeigu likimas tau davė rūgščią citriną, -metas iš jos išspausti gardų limonadą“. Ir tiek. 

Jūsų gardžiausias patiekalas namuose?

Dabar mėgaujuosi vyro gamintais blynais, troškiniais, sriubomis ir dukros desertais. Aš mėgstu gaminti salotas ir daržoves, tik neretai, viena pati (arba tik su vyru) jas ir valgau. Užtat kai pavasarį pasigaminu šviežių lapų dubenį oh… godžiai šaukštais kabinu, kaip karvutė šviežią žolę. Man tinka paprastas maistas, sezoniškas. Pati mėgstu energiją investuoti kitur, ne į ilgą maisto gaminimą, tad gurmaniškai vaišinamės ne namuose. O namie gamintą maistą įvairinu smagiai ir išradingai. Vienas paskutinių favoritų: grikių košė su trumų druska. Arba šilkinė avižų košė su jogurtu, uogomis, riešutais ir vaisiais – išradingai, iš to kas yra namie. 

Smagiausias prisiminimas iš vasaros?

Vasarą vyko visko tiek daug! Išsiruošėme į tradicinį savaitės baidarių žygį su šeima (su nuosavomis antikvarinėmis brezentinėmis baidarėmis). Jau smagu. Vieną naktį kūrėme stovyklavietę pievoje visai apjuostoje Merkio, lyg saloje. Pieva matyt keletą metų nešienauta… Ir praminėm ją vorų pieva, tiek skirtingų vorų vienoje vietoje nebuvome matę (ne muziejuje ar knygoje), ir žali, ir juodi, ir dryžuoti, ir šokinėjantys, ir ilgakojai… Kada ryte surinkinėjome palapines turėjome labai gerai žiūrėti, kad koks mažulis nesusimaigytų. Matyt jokiam Helovynui geresnio scenarijaus nesugalvosi, palapinė aplipus vorais. Tai ne mistiniai vorai po lova namie. Užtat dabar dukra jau smalsiai juos tyrinėja ir nebijo ant delno paimti. 

Kur planuojate keliauti kitais metais ar šią žiemą jei leis aplinkybės?

Keliausime į tėvų tėviškę, po kelių šimtų metų ąžuolais. Ten tokia energija! Juk ten stovėjo namai, kuriuose augo knygnešiai, rezistentai. Prosenelis nepriklausomybei ąžuolą sodino. Brendo tautiškumo idėjos. Visa tai mano protėvių kelis šimtus metų  puoselėta žemė. Ir žinoma trauksime prie jūros, jeigu Lietuvoje ji išliks tokia pat brangi pramoga, vėl lankysime kaimynų latvių laukinius pajūrius. O gal jau išsipildys ir mūsų tradicinė meilė – Provansas arba labai senos svajonės – kanjonai. Aš atvira pasaulio pažinimui ir laukiu, kokių galimybių jis man suteiks. 

Kokia paskutinė skaityta knyga ir kino filmas jums palikostipriausią įspūdį, ką rekomenduotumėte?

Šią vasarą buvau panėrusi į rašytojos Dianos Gabaldon „Outlander“ knygas. Kokia raiški, turtinga kalba, gera jas skaityti originale. Lygiagrečiai žiūrėjau ir pati „Outlander“ serialą ir paslapčia svajojau apie tokį epą lietuvių istorijai ir kultūrai. Jeigu imtumėmės ekranizuoti Kristinos Sabaliauskaitės kūrybą su talentinga ir mylinčia Lietuvą kūrėjų grupe, manau sukurtume šį tą nuostabaus. 

Ar jau ruošiatės Kalėdoms, ir kaip planuojate jas sutikti?

Kalėdos visada didelė ir graži šventė mūsų šeimoje. Laukiame jos su kasdieniais stebuklais – advento gerų darbų, smagių idėjų ir mini dovanėlių kalendoriumi. Puošiamės, puošiame namus, gaminame angelus, ruošiame siurprizus vieni kitiems. Kartais tai būna tradicinės dovanėlės arba tai „ko dabar reikėtų“, bet visada su meile, nuoširdumu ir dėmesingumu parinktos, supakuotos ir randamos tik Kalėdų rytą. Šventinis laikas, jeigu leidžia galimybės, visas visas praleidžiamas namie, pižamiškose nuotaikose, su žaidimais, filmais, mėgstamo maisto gamybą, bendravimu ir žinoma gaivaus oro pliūpsniais, einant pasivaikščioti ar žaisti lauke. Gal sniego bus, kaip būtų gera, dar vienas sniego senis, sniego mūšis, lenktynės nuo kalniukų. Šventė gimsta viduje, mūsų emocinėje laisvėje, ramybėje, džiaugsme vienas kitais, tad ieškant šventės belieka pasirinkti teisingus ingredientus. 

Kas jus labiausiai palaikė per pirmąjį karantiną?

Labiausiai palaikė atradimas, kaip gyveno šeimos, kada viskas vykdavo po vienu stogu, ir mokslai, ir darbai, čia pat ir buitis, ir būties paslaptys. Labai gelbėjo gamta, ėjimas pasivaikščioti į miškus, išvėdinti galvas, pabūti erdvėje, išbėgti iš savo keliasdešimt kvadratų narvelio. Ir žinoma Viltis, kad viskas bus gerai, sugebėsime išgyventi tokį laiką, susiburti, ne išsiskaidyti, tokiame artume. Visiškai nauja patirtis! Aš žaviuosi savimi, kad kažkaip išgyvenau, juk esu nekart sakiusi, kad man gerai yra tik vieną dieną praleisti namie, paskui jau turiu kur nors eiti, daryti, kad keistųsi erdvė, žmonės.

Kokia veikla ar žaidimu, apvienijančiu visą  šeimą, pasidalintumėte ? 

Oj, daugybė. Pradedant žodžių ir spėliojimo žaidimais ilgose kelionėse. Spėjame ką kitas sugalvojo, kada jis gali atsakyti tik taip arba ne. Spėliojam dainas pagal išmuštą ritmą. Menam mįsles. Žaidžiam slėpynių, aukščiau žemės. Taip pat turim gausybę stalo žaidimų. Vienas mylimiausių visoje šeimoje Dixit, kiek daug skirtingų asociacijų ir idėjų kaskart gali sugalvoti. Taip pat Azul, Carcazone, Paštininkas, Doble, Blitz, Alias. Ir žinoma – šeimyniniai filmai. Antai neseniai smagiai sužiūrėjome „Coraline“, siaubo – nesiaubo pasaka apie šeimos santykius. Visa Myazaki kolekcija išžiūrėta daugybę kartų. Serialai „A series on unfortunate events“ ir  „Anne with an E“ – šios vasaros topas. 

Ką darote ar veikiate, kai jaučiatės labai prislėgta ar liūdna?

Maudausi, vanduo nuplauna viską. Imu kvapus ir ieškau, kas padės paleisti liūdesį ir suteiks palaikymo, ramybės, suteiks stuburą. Dainuoju, verkiu, šoku, einu pasivaikščioti – duodu energijai išsisklaidyti. Arba susivynioju šiltai ir einu miegoti su raminančia muzika ir mėgstamu kvapu, buriu naują pradžią ir kartoju „rytas už vakarą protingesnis“, leidžiu laikui parodyti kitą pasaulio pusę, dažnai daug šviesesnę ir viltingesnę. 

Kokiais bendravimo būdais be įprastinio pokalbio telefonu galite pasidalinti?

Turiu daug bendravimo savo dienose, tai mano darbų varikliukas. Labai mėgstu gyvus pokalbius, jei negaliu susitikti, bent skambinu arba jungiuosi per pokalbių kambarį (šiemet keletą šeimyninių gimtadienių taip šventėm). Rašau žinutes, siunčiu nuotraukas, video… Daug komunikuoju, priimu ir duodu. Neretai pabendraujame ir mintimis, kada pritilsta pasaulio šurmulys, galime išgirsti, ką ir kas norėtų mums pasakyti, ir galime atsakyti. O kada būna bendravimo perteklius, išsieikvoja žodžių limitas, mėgstu pabūti tyloje. Ir visiems linkiu rasti tylos grožį, vertę ir galią. Geriausia – gamtoje. 

Teatrai ir kiti kultūriniai renginiai apriboti ar nėra galimybių kolkas juose saugiai dalyvauti. Kaip palaikote savo dvasinį – kultūrinį gyvenimą?

Knygos, filmai, įrašai: spektaklių, koncertų ir panašiai – visko tokia gausa, kad trūksta laiko suspėti. Vieno pritrūksta, gyvo buvimo čia ir dabar salėje ar scenoje, kada kvėpuoji vienu oru su žiūrovais ar tais kurie ant scenos. Tai pakrauna dar kita energija, patyrimu. Šito ilgesys begalinis ir joks formatas jo nekompensuoja. Tad lieka keisti kažkuo kitu, gamta, stebėjimu ir stebėjimusi kūrinija ir didžiuoju Kūrėjo teatru, kuriame mes visi ir aktoriai, ir žiūrovai, visi esame ugdomi, auginami ir brandinami, visi apdovanojami Viltimi, kad viskas vis tiek bus gerai, kaip bebūtų. 

Pasidalinkite muzikos kūriniu, trumpu skaitiniu, vaizdu, video, kuris teigiamai jus pakrauna visai dienai ir yra geros nuotaikos užtaisas?

„Tavo širdis yra šio pasaulio šviesa. Neuždenk jos savo mintimis“, – Mooji.

Foto:  A. Petraitienė, Sergejus Panciriovas, Laura Paliolienė

 

Jums gali patikti