Reinkarnacijos idėja: mokslas ar senas prietaras?
Reinkarnacijos koncepcija persekioja žmoniją tūkstantmečius. Nuo senovės Egipto iki Indijos, nuo budizmo iki kai kurių krikščionybės atšakų – idėja, kad siela keliauja iš vieno kūno į kitą, išlieka gyvybinga nepaisant mokslo pažangos. Bet ar tai nėra tiesiog primityvus bandymas pabėgti nuo mirties baimės? Galbūt. Tačiau įdomu tai, kad šiuolaikinėje visuomenėje, kur dominuoja mokslas ir technologijos, vis dar gausėja žmonių, tvirtinančių, kad jie „prisimena” ankstesnius gyvenimus.
Būkime sąžiningi – dauguma šių „prisiminimų” gali būti lengvai paaiškinti psichologiniais mechanizmais: kryptinga fantazija, atsitiktiniai sapnai, kuriuos smegenys interpretuoja kaip prisiminimus, ar tiesiog noras tikėti kažkuo magiškesniu nei kasdienė rutina. Bet vis dėlto… kai kurie atvejai verčia susimąstyti net didžiausius skeptikus.
Neišaiškinamos fobijos ir keisti polinkiai
Ar kada nors jautėte neracionalią baimę, kurios negalite paaiškinti? Ne šiaip lengvą nerimą, bet visaapimančią fobiją, kurios kilmės niekaip nesuprantate? Pavyzdžiui, žmogus, niekada neskendęs, jaučia siaubingą vandens baimę. Arba kitas, užaugęs saugioje aplinkoje, panikuoja uždarose erdvėse be jokios akivaizdžios priežasties.
Psichologai tokius reiškinius dažniausiai aiškina užslėptomis traumomis arba evoliuciniais mechanizmais. Bet kartais šios fobijos yra tokios specifinės ir neįprastos, kad standartiniai paaiškinimai atrodo nepakankami. Pavyzdžiui, viena mano pažįstama visą gyvenimą jautė siaubingą baimę būti pasmaugtai – ne tiesiog užpultai, bet konkrečiai pasmaugtai. Vėliau, hipnozės sesijos metu, ji „prisiminė” sceną iš XVII amžiaus, kai buvo pakarta už erezijas.
Žinoma, galima sakyti, kad tai tik pasąmonės žaidimas. Bet kodėl tada kai kurie žmonės, ypač vaikai, demonstruoja neįprastus gebėjimus ar žinias, kurių neturėtų turėti?
Neišaiškinamos žinios ir talentai
Muzikos istorija pilna „vunderkindų” – vaikų, kurie vos pradėję vaikščioti jau demonstravo neįtikėtinus muzikinius gebėjimus. Mozartas pradėjo kurti muziką būdamas penkerių. Bet ką daryti su atvejais, kai vaikai demonstruoja žinias apie dalykus, su kuriais jie niekada nesusidūrė?
Vienas garsiausių atvejų – Shanti Devi, mergaitė iš Indijos, kuri būdama ketverių pradėjo pasakoti apie savo „kitą šeimą” kitame mieste, aprašydama namus ir žmones, kurių niekada nebuvo mačiusi. Kai jos istorija buvo patikrinta, paaiškėjo, kad ji tiksliai aprašė moters, mirusios prieš jai gimstant, gyvenimą.
Skeptikai teigia, kad tokie atvejai gali būti paaiškinami kriptamnezija – užmirštais prisiminimais, kurie vėliau iškyla kaip nauji. Arba tiesiog atsitiktinumu ir selektyviu faktų atrinkimu. Bet ar tikrai galime atmesti visus tokius atvejus kaip paprastus sutapimus?
Déjà vu: smegenų klaida ar sielos prisiminimai?
Beveik kiekvienas esame patyrę déjà vu – keistą jausmą, kad situacija, kurioje esame, jau buvo anksčiau išgyventa. Mokslininkai šį reiškinį aiškina kaip smegenų apdorojimo klaidą – kai nauji įspūdžiai per klaidą nukreipiami į ilgalaikės atminties centrus, sukuriant iliuziją, kad tai jau išgyventas patyrimas.
Bet kas, jeigu bent dalis šių patirčių iš tiesų yra fragmentiški prisiminimai iš ankstesnių gyvenimų? Ypač įdomūs atvejai, kai žmonės pirmą kartą atvykę į svetimą vietą tiksliai žino, kas yra už kampo, arba atpažįsta pastatus, kurių niekada anksčiau nematė.
Vėlgi, skeptikai pasiūlys racionalių paaiškinimų – galbūt jie matė nuotraukas, bet pamiršo; galbūt jie sukūrė šiuos „prisiminimus” jau po fakto. Bet ar visi déjà vu atvejai gali būti paaiškinami taip paprastai?
Regresijos terapija: proveržis ar manipuliacija?
Hipnozinė regresija – kontroversiška praktika, kai žmonės hipnozės būsenoje „grąžinami” į ankstesnius gyvenimus. Kritikai teigia, kad tai tiesiog fantazijos, sukurtos hipnotizuojamojo smegenų, reaguojant į hipnotizuotojo užuominas. Ir dažnai jie teisūs – daugelis tokių „prisiminimų” yra nepatikimi, prieštaringi ir akivaizdžiai paveikti populiariosios kultūros.
Bet ką daryti su atvejais, kai žmonės hipnozės metu pradeda kalbėti mirusiomis kalbomis, kurių niekada nesimokė? Arba pateikia istorines detales, kurios vėliau pasirodo esančios teisingos, nors ši informacija nebuvo viešai prieinama?
Vienas įdomiausių atvejų – Jenny Cockell, kuri po regresijos terapijos „prisiminė” gyvenimą kaip Mary Sutton Airijoje. Ji nupiešė detalų Mary kaimo žemėlapį ir surado jos vaikus, kurie patvirtino daugelį jos „prisiminimų” detalių.
Žinoma, skeptikai pasiūlys alternatyvių paaiškinimų – kriptamnezija, atsitiktinumas, selektyvus faktų atrinkimas. Bet ar tikrai visi tokie atvejai gali būti atmesti?
Gimimo žymės ir fiziniai požymiai
Vienas įdomiausių reinkarnacijos tyrimų aspektų – fiziniai požymiai, ypač gimimo žymės, kurios, kaip teigiama, atitinka mirtinas žaizdas ankstesniame gyvenime. Dr. Ian Stevenson, Virdžinijos universiteto psichiatrijos profesorius, praleido dešimtmečius dokumentuodamas tokius atvejus.
Viename jo tyrime berniukas, kuris teigė prisimenąs, kaip buvo nužudytas kirviu, turėjo didelę gimimo žymę galvoje toje vietoje, kur, kaip jis teigė, buvo suduotas smūgis. Kai buvo patikrinti ankstesnio asmens mirties dokumentai, paaiškėjo, kad jis iš tiesų mirė nuo kirvio smūgio į tą pačią galvos vietą.
Skeptikai teigia, kad tai gali būti atsitiktinumas arba selektyvus faktų atrinkimas – juk daugelis žmonių turi gimimo žymes, o istorijos apie ankstesnius gyvenimus gali būti pritaikytos prie šių žymių. Bet ar tikrai galime atmesti visus tokius atvejus?
Sapnai ir pasikartojantys košmarai
Sapnai – dar viena sritis, kur pasireiškia galimi ankstesnių gyvenimų prisiminimai. Pasikartojantys košmarai, ypač tokie, kuriuose žmogus patiria traumuojančią mirtį, kartais interpretuojami kaip ankstesnio gyvenimo traumos.
Įdomu tai, kad kai kurie žmonės sapnuoja labai detalizuotus istorinius laikotarpius, apie kuriuos jie turėjo labai mažai žinių būdami sąmoningi. Vėlgi, skeptikai pasiūlys racionalių paaiškinimų – galbūt jie matė filmą ar skaitė knygą, bet pamiršo; galbūt jų smegenys tiesiog sukūrė šiuos vaizdus iš fragmentiškų žinių.
Bet ką daryti su atvejais, kai sapnuose matomi istoriniai elementai vėliau pasirodo esantys teisingi, nors ši informacija nebuvo plačiai žinoma?
Kai praeitis susitinka su dabartimi: ką visa tai reiškia?
Taigi, ar šie ženklai įrodo reinkarnacijos egzistavimą? Ne, jie to neįrodo. Bet jie kelia klausimus, į kuriuos materialistinis pasaulio suvokimas ne visada gali atsakyti.
Galbūt reinkarnacija egzistuoja, o galbūt visi šie reiškiniai turi sudėtingus, bet visiškai materialistinius paaiškinimus. Bet užuot atmetus visą reinkarnacijos idėją kaip prietarą, vertėtų į ją žiūrėti kaip į įdomią hipotezę, kuri nusipelno rimto mokslinio tyrimo.
O jei jūs patys pastebite kelis iš minėtų ženklų – neįprastas fobijas, déjà vu patirtis, sapnus apie istorinius laikotarpius – nebūtina iškart daryti išvadą, kad gyvenote anksčiau. Bet galbūt verta patyrinėti šiuos reiškinius giliau, pasikalbėti su psichologu ar tiesiog užrašyti savo patirtis dienoraštyje. Net jei tai nėra ankstesnio gyvenimo prisiminimai, šie reiškiniai gali atskleisti įdomių dalykų apie jūsų pasąmonę ir padėti geriau suprasti save.
Galiausiai, ar tikime reinkarnacija, ar ne, šie klausimai verčia mus mąstyti apie sąmonės prigimtį ir žmogiškosios patirties sudėtingumą – o tai jau savaime vertinga kelionė.