Lietuvoje atlikta apklausa, kurioje 66 proc. gyventojų pritaria visuotiniam šaukimui į privalomąją karo tarnybą, atspindi ne tik visuomenės palaikymą, bet ir platesnį kontekstą, susijusį su regiono geopolitine situacija. Pastaraisiais metais, ypač po 2014 m. įvykių Ukrainoje ir Rusijos agresijos, Baltijos šalys, įskaitant Lietuvą, susidūrė su padidėjusia grėsme iš Rytų. Tai paskatino šalis peržiūrėti savo gynybos strategijas ir stiprinti karinius pajėgumus.
Visuotinis šaukimas į privalomąją karo tarnybą yra vienas iš būdų, kaip Lietuva siekia užtikrinti savo saugumą. Šis modelis yra taikomas ir kitose Europos šalyse, tokiose kaip Suomija ir Norvegija, kurios taip pat susiduria su panašiomis saugumo iššūkiais. Šiose šalyse privalomoji tarnyba yra laikoma ne tik gynybos, bet ir pilietiškumo ugdymo priemone, skatinančia jaunimą įgyti disciplinos, atsakomybės ir komandinio darbo įgūdžių.
Tačiau skeptikai Lietuvoje pabrėžia, kad visuotinis šaukimas gali būti neefektyvus, jei nebus tinkamai paruošta infrastruktūra ir užtikrintas pakankamas finansavimas. Jie siūlo daugiau investuoti į profesionalios kariuomenės modernizavimą, įsigyjant naujausią karinę techniką ir gerinant karių mokymus. Be to, kyla klausimų dėl šauktinių motyvacijos ir pasirengimo, ypač atsižvelgiant į tai, kad dalis jaunimo gali būti mažiau suinteresuoti karine tarnyba.
Vyriausybė, atsižvelgdama į visuomenės nuomonę ir ekspertų rekomendacijas, svarsto įvairius scenarijus. Vienas iš galimų sprendimų galėtų būti mišrus modelis, derinantis privalomąją tarnybą su profesionalia kariuomene. Tai leistų išlaikyti aukštą pasirengimo lygį, tuo pačiu metu užtikrinant, kad kariuomenė būtų moderni ir efektyvi.
Diskusijos dėl visuotinio šaukimo Lietuvoje tęsiasi, ir šis klausimas išlieka svarbus tiek nacionalinio saugumo, tiek visuomenės vienybės kontekste. Vyriausybė siekia rasti balansą tarp šių aspektų, kad užtikrintų ilgalaikį šalies saugumą ir stabilumą.