Lietuvos teismas kreipėsi į Konstitucinį Teismą, siekdamas išsiaiškinti, ar prezidento Gitano Nausėdos sprendimas atimti Lietuvos pilietybę iš buvusios dailiojo čiuožimo čempionės Margaritos Drobiazko atitinka Konstituciją. Šis žingsnis buvo žengtas po to, kai prezidentas pasirašė dekretą, kuriuo atėmė pilietybę iš Drobiazko dėl jos dalyvavimo Rusijos organizuojamuose renginiuose, kurie, pasak prezidento, kenkia Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Teismas siekia išsiaiškinti, ar prezidento sprendimas atitinka Konstituciją ir ar buvo laikomasi visų teisinių procedūrų. Drobiazko, kuri gimė Maskvoje, Lietuvos pilietybę gavo 1993 metais, kai kartu su partneriu Povilu Vanagu atstovavo Lietuvai tarptautinėse varžybose. Ji taip pat turi Rusijos pilietybę.
Šis atvejis sukėlė diskusijas apie pilietybės atėmimo pagrįstumą ir galimas pasekmes. Kritikai teigia, kad sprendimas gali būti vertinamas kaip politinis ir gali turėti įtakos Lietuvos įvaizdžiui tarptautinėje arenoje. Jie taip pat pabrėžia, kad pilietybės atėmimas yra labai rimtas žingsnis, kuris turėtų būti taikomas tik išimtiniais atvejais, kai yra aiškūs įrodymai apie veiksmus, kenkiančius valstybei.
Tuo tarpu prezidento šalininkai pabrėžia, kad nacionalinis saugumas yra svarbiausias prioritetas, ir tokie veiksmai yra būtini siekiant apsaugoti šalies interesus. Jie teigia, kad dalyvavimas renginiuose, kuriuos organizuoja šalis, su kuria Lietuva turi įtemptus santykius, gali būti laikomas grėsme nacionaliniam saugumui.
Konstitucinis Teismas turės nuspręsti, ar prezidento dekretas atitinka Konstituciją, ir pateikti savo išaiškinimą, kuris gali turėti įtakos ne tik šiam konkrečiam atvejui, bet ir ateities sprendimams dėl pilietybės atėmimo. Šis procesas gali užtrukti kelis mėnesius, kol bus priimtas galutinis sprendimas. Teismo sprendimas gali sukurti precedentą, kuris nulems, kaip ateityje bus sprendžiami panašūs atvejai, susiję su pilietybės atėmimu dėl veiksmų, kurie gali būti laikomi grėsme nacionaliniam saugumui.