Kodėl pinigai po čiužiniu – ne strategija
Lietuvoje vis dar gyvuoja tradicija – pinigus laikyti banko sąskaitoje, o geriausia – kažkur saugioje vietoje, kur jų niekas nepamatys ir nepaims. Suprantama logika, ypač žmonėms, kurie augo sovietmečiu arba matė, kaip artimieji prarado santaupas per įvairias krizes. Tačiau problema ta, kad šis „saugumas” yra iliuzija.
Infliacija – tai tylus pinigų vagis. Jei šiandien jūsų sąskaitoje guli 10 000 eurų, o infliacija per metus siekia 5%, tai kitąmet ta pati suma realiai vertas tik apie 9 500 eurų perkamosios galios prasme. Pinigai fiziškai ten pat, bet jų vertė sumažėjo. Ir taip kiekvienais metais. Per dešimtmetį galite prarasti ketvirtadalį ar net trečdalį savo santaupų vertės – nieko nedarydami, tiesiog laikydami jas ramiai.
Investavimas nėra turtingųjų privilegija ar kažkoks mistinis menas, kurį supranta tik finansų analitikai su MBA diplomais. Tai tiesiog būdas leisti savo pinigams dirbti, o ne gulėti. Ir pradėti galima su labai nedidelėmis sumomis – net 50 ar 100 eurų per mėnesį gali padaryti reikšmingą skirtumą per ilgą laikotarpį.
Pirmiausia – finansinis pagrindas, tada investicijos
Prieš pradedant kalbėti apie akcijas, fondus ar nekilnojamąjį turtą, reikia aptarti vieną dalyką, kurį daugelis pradedančiųjų investuotojų ignoruoja: finansinį pagrindą. Investuoti be jo – tai statyti namą ant smėlio.
Pirmiausia – avarinė pagalvė. Finansų ekspertai rekomenduoja turėti 3–6 mėnesių išlaidų rezervą likvidžioje formoje, tai yra lengvai prieinamuose piniguose. Jei jūsų mėnesinės išlaidos siekia 1 200 eurų, turėtumėte turėti bent 3 600–7 200 eurų, kurių neliestumėte investicijoms. Kodėl? Nes investicijos – ypač akcijų rinkoje – gali laikinai nukristi 20–30% ar net daugiau. Jei tuo metu prireiks pinigų skubiai, būsite priversti parduoti nuostolingai.
Antra – skola. Jei turite vartojimo kreditus su 15–20% palūkanomis, investuoti į akcijų rinką, kuri vidutiniškai grąžina 7–10% per metus, yra matematiškai nelogiška. Pirmiausia atsipirkite brangias skolas, o tik tada galvokite apie investicijas. Hipoteka su 3–4% palūkanomis – kita istorija, čia jau galima investuoti lygiagrečiai.
Trečia – biudžetas. Žinokite, kiek uždirbate ir kiek išleidžiate. Tai skamba banaliai, bet dauguma žmonių neturi aiškaus vaizdo apie savo finansus. Nereikia sudėtingų skaičiuoklių – pakanka paprastos taisyklės: 50% būtinoms išlaidoms, 30% norams, 20% taupymui ir investicijoms.
Investavimo priemonės: nuo paprasčiausių iki sudėtingesnių
Investicijų pasaulis yra platus, ir pradedantiesiems jis gali atrodyti kaip džiunglės. Todėl pradėkime nuo paprasčiausių priemonių ir eikime link sudėtingesnių.
Indeksų fondai ir ETF – tai turbūt geriausias startas absoliučiai daugumai pradedančiųjų. ETF (Exchange Traded Fund) – tai fondas, kuris seka tam tikrą rinkos indeksą, pavyzdžiui, S&P 500 (500 didžiausių JAV kompanijų) arba MSCI World (pasaulio akcijų rinką). Perkant vieną ETF vienetą, iš esmės investuojate į šimtus ar tūkstančius kompanijų vienu metu. Tai automatiškai diversifikuoja riziką. Mokesčiai maži – dažniausiai 0,07–0,20% per metus. Lietuvoje ETF galima pirkti per tokias platformas kaip Interactive Brokers, Swedbank, SEB ar specializuotas platformas kaip Lightyear.
III pakopos pensijų fondai – dažnai pamirštama, bet labai naudinga priemonė. Lietuvoje valstybė grąžina 15% GPM nuo įmokų (iki tam tikros sumos). Tai reiškia, kad jei įmokate 100 eurų, valstybė grąžina 15 eurų. Tai 15% grąža dar prieš bet kokias investicijų pajamas. Jokia kita priemonė neduoda tokios garantuotos grąžos iš karto.
Nekilnojamasis turtas – tradiciškai populiarus lietuvių tarpe. Buto nuoma gali duoti 4–6% grąžą per metus, plius turto vertės augimas. Tačiau tai reikalauja didelių pradinių investicijų, aktyvaus valdymo ir nėra taip lengvai likvidžios kaip akcijos. Alternatyva – nekilnojamojo turto fondai (REIT), kurie leidžia investuoti į NT rinką su mažesnėmis sumomis.
Obligacijos – mažesnės rizikos priemonė. Tai iš esmės paskolos valstybei ar įmonei, kurios moka fiksuotas palūkanas. Grąža mažesnė nei akcijų, bet stabilesnė. Tinkamos tiems, kurie artėja prie pensinio amžiaus arba nori mažinti portfelio riziką.
Kriptovaliutos – didelė rizika, didelė potenciali grąža. Pradedantiesiems nerekomenduojama skirti daugiau nei 5–10% portfelio kriptovaliutoms. Tai labai spekuliatyvus turtas, kurio vertė gali per dieną svyruoti 20–30%.
Rizika – ne priešas, o draugas, kurį reikia pažinti
Viena didžiausių klaidų, kurią daro pradedantieji – galvoja, kad investavimas be rizikos yra tikslas. Iš tikrųjų nulinis rizikos lygis reiškia nulį grąžos. Rizika ir grąža eina koja kojon – tai fundamentalus finansų principas.
Tačiau rizika nėra monolitinė. Ji turi skirtingus veidus. Rinkos rizika – tai galimybė, kad akcijų rinkos kris. Infliacija – tai rizika, kad pinigai praras vertę. Likvidumo rizika – tai galimybė, kad negalėsite greitai parduoti turto. Koncentracijos rizika – tai situacija, kai per daug pinigų sudėta į vieną krepšelį.
Kaip valdyti riziką? Diversifikacija – tai auksinė taisyklė. Nededkite visų kiaušinių į vieną krepšelį. Investuokite į skirtingas turto klases (akcijos, obligacijos, NT), skirtingus regionus (Europa, JAV, besivystančios rinkos), skirtingus sektorius (technologijos, sveikatos apsauga, energetika).
Laikas – tai kitas galingas rizikos valdymo įrankis. Kuo ilgesnis investavimo horizontas, tuo mažesnė tikimybė prarasti pinigus. Istoriškai S&P 500 per bet kurį 20 metų laikotarpį visada buvo pelningas. Net jei investavote prieš pat 2008 m. krizę, po 10 metų vis tiek būtumėte pelningi.
Svarbu ir psichologinė pusė. Rinkos kris – tai garantija, ne galimybė. Klausimas tik kada ir kiek. Pradedantieji dažnai panikuoja ir parduoda, kai rinkos krenta, taip fiksuodami nuostolius. Tai didžiausia klaida. Krizė – tai ne katastrofa, o išpardavimas. Geriausias dalykas, kurį galima daryti per rinkos kritimą – nieko nedaryti arba pirkti daugiau.
Kaip pradėti: žingsnis po žingsnio
Teorija – gerai, bet praktika – geriau. Štai konkretus veiksmų planas, kaip pradėti investuoti Lietuvoje.
1 žingsnis: Apsispręskite dėl sumos. Pradėkite nuo to, kiek galite skirti investicijoms kiekvieną mėnesį. Net 50 eurų – tai geriau nei nieko. Reguliarumas svarbesnis už sumą. Automatizuokite – nustatykite automatinį pervedimą investicijų dieną po atlyginimo gavimo. Taip pinigai „išnyks” prieš jums suspėjant juos išleisti.
2 žingsnis: Pasirinkite platformą. Pradedantiesiems rekomenduojamos kelios platformos. „Swedbank” ir „SEB” – patikimos, lietuviškos, bet mokesčiai šiek tiek didesni. „Interactive Brokers” – viena pigiausių pasaulyje, puikiai tinka ETF pirkimui, tačiau sąsaja gali atrodyti sudėtinga. „Lightyear” – nauja, patogi, be komisinių daugeliui sandorių. „Revolut” – paprasta pradedantiesiems, bet turto apsauga silpnesnė nei tradicinių brokerių.
3 žingsnis: Pasirinkite strategiją. Paprasčiausia strategija pradedantiesiems – „buy and hold” su pasauliniu ETF. Pavyzdžiui, VWCE (Vanguard FTSE All-World) arba IWDA (iShares Core MSCI World) ETF. Perkate kiekvieną mėnesį, nepriklausomai nuo rinkos situacijos (ši strategija vadinama „dollar cost averaging”), ir laikote ilgą laiką.
4 žingsnis: Mokesčiai. Lietuvoje investicinės pajamos apmokestinamos. Dividendai ir kapitalo prieaugis apmokestinami 15% GPM tarifu. Tačiau yra lengvata – jei investuojate per III pakopos pensijų fondą arba per specialias investicines sąskaitas, galite atidėti mokesčių mokėjimą. Taip pat svarbu žinoti, kad iki 500 eurų per metus kapitalo prieaugio ir dividendų gali būti neapmokestinama (tikslinkite su mokesčių konsultantu, nes taisyklės keičiasi).
5 žingsnis: Mokykitės. Investavimas – tai kelionė, ne vienkartinis veiksmas. Skaitykite knygas (Benjamino Grahamo „Protingas investuotojas”, Morgano Housellio „Pinigų psichologija”), sekite patikimus šaltinius, bet nepasigaukite į „finansinių influencerių” spąstus, kurie žada greitus turtus.
Dažniausios klaidos, kurios kainuoja brangiai
Klaidos – tai mokymosi proceso dalis, bet kai kurios iš jų gali kainuoti labai brangiai. Geriau mokytis iš kitų klaidų.
Laukimas „tinkamo momento”. „Palaukiu, kol rinkos kris, tada investuosiu” – tai viena populiariausių ir žalingiausių minčių. Rinkos gali augti dar metus ar penkerius prieš krintant. Žmonės, kurie laukė „tinkamo momento” 2015–2020 metais, praleido milžinišką augimą. Geriausias laikas investuoti – dabar. Antras geriausias laikas – taip pat dabar.
Per didelis aktyvumas. Dažnas pirkimas ir pardavimas generuoja mokesčius ir komisinį ir dažniausiai duoda blogesnių rezultatų nei paprastas laikymas. Tyrimai rodo, kad aktyvūs investuotojai vidutiniškai uždirba mažiau nei pasyvūs indeksų sekėjai.
Sekimas paskui „karštas” akcijas. Kai apie kažkokią akciją kalba visi – draugai, socialiniai tinklai, žiniasklaida – dažniausiai jau per vėlu. Kaina jau atspindi optimizmą. Pirkti „hype” viršūnėje ir parduoti panikoje apačioje – tai receptas prarasti pinigus.
Ignoravimas mokesčių. Mokesčiai gali reikšmingai sumažinti grąžą. Planuokite investicijas atsižvelgdami į mokestinę naštą. Naudokite mokestines lengvatas, kur galima.
Investavimas į tai, ko nesuprantate. Jei negalite paaiškinti, kaip veikia jūsų investicija, galbūt neturėtumėte į ją investuoti. Tai ypač aktualu kriptovaliutoms, sudėtingiems derivatyvams ir įvairioms „unikalios galimybės” schemoms.
Sudėtinės palūkanos – aštuntasis pasaulio stebuklas
Albertas Einšteinas (nors ši citata jam priskiriama abejotinai) esą yra sakęs, kad sudėtinės palūkanos – tai aštuntasis pasaulio stebuklas. Ir nesvarbu, kas tai pasakė – tai tiesa.
Sudėtinės palūkanos – tai palūkanos nuo palūkanų. Jūsų investicijų grąža generuoja papildomą grąžą, kuri vėl generuoja grąžą, ir taip toliau. Laikui bėgant tai sukuria eksponentinį augimą.
Pažiūrėkime į konkrečius skaičius. Jei investuosite 200 eurų per mėnesį su 7% metine grąža:
- Po 10 metų turėsite apie 34 000 eurų (įdėjote 24 000 eurų)
- Po 20 metų – apie 104 000 eurų (įdėjote 48 000 eurų)
- Po 30 metų – apie 243 000 eurų (įdėjote 72 000 eurų)
Matote, kaip spartėja augimas? Pirmi 10 metų – 34 000. Kiti 10 metų – dar 70 000. Paskutiniai 10 metų – dar 139 000. Laikas yra galingiausias jūsų sąjungininkas investavime. Kiekvienas metai, kurį atidedamas investavimas, kainuoja brangiai.
Štai kodėl pradėti reikia kuo anksčiau. 25-erių metų žmogus, investuojantis 100 eurų per mėnesį iki 65 metų, sukaups daugiau nei 35-erių metų žmogus, investuojantis 200 eurų per mėnesį iki tų pačių 65 metų. Laikas nugali net dvigubą sumą.
Kai portfelis auga – ką daryti toliau
Investavimas – tai ne statiška veikla. Kai portfelis auga, atsiranda naujų klausimų ir galimybių. Ir čia daugelis pradedančiųjų pasimeta.
Pirmiausia – rebalansavimas. Laikui bėgant jūsų portfelio struktūra keičiasi. Jei pradėjote su 80% akcijų ir 20% obligacijų, po kelių metų akcijų dalis gali išaugti iki 90% dėl didesnio augimo. Rebalansavimas – tai portfelio grąžinimas į pradinę struktūrą, parduodant per daug išaugusį turtą ir perkant atsilikusį. Tai rekomenduojama daryti kartą per metus.
Antra – portfelio evoliucija pagal amžių. Klasikinė taisyklė sako: obligacijų procentas portfelyje turėtų atitikti jūsų amžių. 30 metų – 30% obligacijų, 50 metų – 50% obligacijų. Tai šiek tiek supaprastinta, bet idėja teisinga – artėjant pensijai reikia mažinti riziką, nes jau nėra laiko laukti, kol rinkos atsigaus po krizės.
Trečia – mokesčių planavimas tampa vis svarbesnis, kai portfelis auga. Verta konsultuotis su mokesčių specialistu, kaip optimizuoti investicijų struktūrą. Galbūt verta naudoti įmonės struktūrą, galbūt – pensijų fondus, galbūt – kitas priemones.
Ketvirta – neleiskite portfeliui tapti obsesija. Tikrinti investicijų vertę kiekvieną dieną – tai kelias į neurozes. Rinkos svyruoja kasdien, ir tai normalu. Nustatykite sau tvarką – galbūt kartą per mėnesį peržiūrite portfelį, kartą per ketvirtį – analizuojate, kartą per metus – rebalansuojate. Ir tiek.
Investavimas – tai maratonas, ne sprintas. Sėkmė čia matuojama ne tuo, kaip greitai praturtėjote, o tuo, ar po 20–30 metų turite finansinę laisvę rinktis – dirbti, nes norite, o ne nes privalote. Ir šią laisvę kuria ne laimė, ne geri patarimai iš draugų, ne „karštos” akcijos – o disciplina, kantrybė ir laikas. Pradėkite šiandien, net jei suma maža, net jei nesuprantate visko iki galo. Tobulas planas, kurį pradėsite rytoj, visada pralaimės pakankamam planui, kurį pradedate šiandien.