Kodėl pinigai šeimoje tampa ginčų priežastimi
Pinigai šeimoje – tai ne tik skaičiai ant popieriaus ar banko sąskaitoje. Tai emocijos, lūkesčiai, vertybės ir, deja, dažnai – konfliktų šaltinis. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, finansiniai nesutarimai yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl poros kreipiasi į šeimos konsultantus arba nusprendžia skirtis. Tačiau problema ne ta, kad pinigų trūksta – problema ta, kad apie juos nekalbama.
Daugelis šeimų gyvena pagal principą „kaip nors išsiversime”. Vienas partneris perka impulsyviai, kitas kaupia kiekvieną centą, vaikai prašo vis daugiau, o mėnesio pabaigoje visi stebisi, kur dingo alga. Tai ne finansinė nesėkmė – tai finansinio raštingumo stoka, kuri, beje, yra visiškai pataissoma.
Finansinis raštingumas šeimoje – tai gebėjimas kartu planuoti, kartu spręsti ir kartu prisiimti atsakomybę už pinigus. Tai nėra buhalterija ar ekonomikos magistro laipsnis. Tai paprasčiausiai sąmoningas požiūris į tai, kaip šeima uždirba, leidžia ir taupo pinigus.
Biudžetas – ne priešas, o šeimos draugas
Žodis „biudžetas” daugeliui asocijuojasi su apribojimais, draudimais ir nuobodžiais skaičiais Excel lentelėse. Bet iš tikrųjų biudžetas yra tiesiog susitarimas – kaip šeima nusprendžia naudoti savo pinigus. Ir šis susitarimas gali būti labai paprastas.
Vienas iš populiariausių ir praktiškiausių metodų – vadinamoji 50/30/20 taisyklė. Jos esmė tokia: 50 procentų pajamų skiriama būtinoms išlaidoms (nuoma ar būsto paskola, maistas, komunaliniai mokesčiai, transportas), 30 procentų – asmeninėms reikmėms ir malonumams (restoranai, hobiai, drabužiai, pramogos), o 20 procentų – taupymui ir skolų grąžinimui.
Žinoma, kiekviena šeima yra skirtinga. Šeima su dviem mažais vaikais Vilniuje ir šeima be vaikų mažame miestelyje turės visiškai skirtingą finansinę realybę. Todėl taisyklę reikia adaptuoti, o ne aklai kopijuoti. Svarbiausia – kad ji egzistuotų ir kad abu partneriai ją žinotų.
Praktinis patarimas: Pradėkite nuo to, kad vieną mėnesį tiesiog fiksuokite visas išlaidas. Kiekvieną kavą, kiekvieną impulsyvų pirkinį, kiekvieną mokestį. Mėnesio pabaigoje pažiūrėkite į skaičius – dažnai jie nustebina net ir tuos, kurie mano esą taupūs.
Kaip kalbėti apie pinigus su partneriu
Finansiniai pokalbiai šeimoje dažnai vyksta dviem scenarijais: arba jų visai nėra, arba jie vyksta pykčio ir kaltinimų fone. Abu scenarijai – žalingi. Pinigai turi būti reguliariai aptariami ramiai, be emocijų ir be kaltinimų.
Psichologai rekomenduoja įvesti vadinamuosius „finansinius susitikimus” – reguliarius, bent kartą per mėnesį vykstančius pokalbius apie šeimos finansus. Tai neturi būti formalus susirinkimas su darbotvarke. Gali būti paprasčiausias pokalbis prie kavos sekmadienio rytą, kai vaikai dar miega.
Tokio pokalbio metu verta aptarti: ką išleidome praėjusį mėnesį, ar laikėmės plano, kas laukia ateinantį mėnesį (mokesčiai, gimtadieniai, planuotos išlaidos), ir ar yra kažkas, kas kelia nerimą. Svarbu, kad abu partneriai jaustųsi lygiaverčiai – nei vienas neturėtų jaustis apklausiamas ar teisiamas.
Dažna problema – kai vienas partneris visiškai nedomisi finansais ir palieka viską kitam. Tai pavojinga situacija. Jei tas, kuris tvarko pinigus, susirgsta, praranda darbą ar, dar blogiau, miršta – kitas partneris lieka visiškai pasimetęs. Finansinė atsakomybė turi būti bendra.
Konkreti rekomendacija: Susitarkite dėl „asmeninių pinigų” – sumos, kurią kiekvienas partneris gali leisti be jokių paaiškinimų. Tai sumažina įtampą ir suteikia kiekvienam tam tikrą finansinę laisvę. Net ir mažas biudžetas – 20–50 eurų per mėnesį kiekvienam – gali labai pagerinti santykius.
Vaikai ir pinigai – kada ir kaip pradėti kalbėti
Viena iš didžiausių klaidų, kurią daro tėvai – slėpti nuo vaikų viską, kas susiję su pinigais. Vaikai auga nežinodami, kiek kainuoja elektra, maistas, mokykla ar atostogos. O paskui stebimės, kodėl suaugę vaikai nemoka valdyti savo finansų.
Finansinis ugdymas turi prasidėti anksti – jau nuo 5–6 metų amžiaus. Žinoma, ne su Excel lentelėmis, bet su paprastais, konkrečiais pavyzdžiais. Vaikas, kuris gauna kišenpinigius ir pats sprendžia, kaip juos leisti, mokosi daug svarbesnių dalykų nei tas, kuriam tėvai tiesiog perka viską, ko jis prašo.
Kišenpinigiai – tai ne atlygis už gerą elgesį ir ne bausmė. Tai priemonė išmokti valdyti pinigus. Specialistai rekomenduoja kišenpinigius susieti su amžiumi: maždaug 1 euras per savaitę už kiekvienus gyvenimo metus. Taigi 8 metų vaikui – apie 8 eurus per savaitę. Tai, žinoma, orientacinė rekomendacija, kurią kiekviena šeima turi pritaikyti pagal savo galimybes.
Paaugliams jau galima kalbėti atviriau – apie šeimos biudžetą, apie tai, kiek kainuoja komunaliniai mokesčiai, maistas, transportas. Tai ne gąsdinimas, o ugdymas. Paauglys, kuris žino, kad šeima turi tam tikrą biudžetą ir kad naujausias telefonas į jį netilps, yra daug labiau pasiruošęs suaugusiojo gyvenimui nei tas, kuriam viskas tiesiog „atsiranda”.
Praktinis patarimas: Išbandykite metodą „tris stiklaines” – vaikui gautus pinigus padalinkite į tris dalis: leisti dabar, taupyti tikslui, aukoti. Tai vizualiai ir suprantamai parodo, kaip veikia finansų valdymas.
Taupymas – ne kančia, o laisvė
Žmonės dažnai galvoja apie taupymą kaip apie atsisakymą – atsisakymą kavos, restoranų, naujų drabužių. Bet taupymas iš tikrųjų yra laisvės kūrimas. Šeima, turinti finansinį rezervą, gali ramiau reaguoti į netikėtus įvykius – automobilio gedimą, ligos išlaidas, darbo praradimą.
Finansų ekspertai rekomenduoja turėti vadinamąjį „avarinį fondą” – santaupas, kurios padengtų 3–6 mėnesių šeimos išlaidas. Tai skamba kaip daug, bet pradėti reikia nuo mažo. Net 20 eurų per mėnesį, nuosekliai kaupiami, po metų virsta 240 eurų, o tai jau kažkas.
Labai svarbu – taupymo pinigus atskirti nuo kasdienių. Idealiu atveju – atidaryti atskirą sąskaitą, į kurią kiekvieną mėnesį automatiškai pervedama tam tikra suma iš algos. Kai pinigai „išnyksta” iš pagrindinės sąskaitos automatiškai, jų nebandoma išleisti.
Lietuvoje vis populiarėja ir ilgalaikio taupymo priemonės – pensijų fondai, investiciniai fondai, nekilnojamasis turtas. Tai jau sudėtingesnė tema, tačiau šeima, kuri galvoja į priekį, turėtų bent jau domėtis šiomis galimybėmis. III pakopos pensijų kaupimas, pavyzdžiui, suteikia ir mokestinę lengvatą – galima susigrąžinti iki 300 eurų per metus iš gyventojų pajamų mokesčio.
Konkreti rekomendacija: Jei dar neturite jokių santaupų, pradėkite nuo „52 savaičių iššūkio” – pirmą savaitę atidėkite 1 eurą, antrą – 2 eurus, trečią – 3 eurus ir taip toliau. Metų pabaigoje turėsite beveik 1400 eurų. Tai ne magija – tai matematika ir disciplina.
Skolos – kai jos tampa šeimos našta
Skolos – tai turbūt jautriausias finansinis klausimas šeimoje. Vartojimo kreditai, greitieji kreditai, pirkimas išsimokėtinai – visa tai gali greitai tapti našta, kuri slegia ne tik finansiškai, bet ir emociškai.
Lietuvoje greitųjų kreditų rinka vis dar klesti, nors reguliavimas pastaraisiais metais sugriežtėjo. Problema ta, kad žmonės ima greituosius kreditus ne dėl to, kad yra kvailai – jie juos ima dėl to, kad nėra kitos išeities, nes nėra santaupų ir nėra finansinio plano. Tai užburtas ratas.
Jei šeima jau turi skolų, pirmiausia reikia jas inventorizuoti – surašyti visas skolas, palūkanas, mėnesinius mokėjimus. Tik tada galima sudaryti grąžinimo planą. Du populiariausi metodai:
Sniego gniūžtės metodas – pirmiausia grąžinate mažiausią skolą, nepaisant palūkanų dydžio. Tai suteikia psichologinį pasitenkinimą ir motyvaciją tęsti.
Lavinos metodas – pirmiausia grąžinate skolą su didžiausiomis palūkanomis. Tai matematiškai efektyviau, bet reikia daugiau kantrybės.
Svarbiausia – nesislėpti nuo skolų ir nekaltinti vienas kito. Jei situacija tikrai sunki, verta kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą arba į finansų konsultantą, kuris gali padėti sudaryti restruktūrizavimo planą.
Draudimas ir testamentas – nemalonios, bet būtinos temos
Niekas nenori galvoti apie ligą, neįgalumą ar mirtį. Bet būtent šios temos yra kritiškai svarbios šeimos finansiniam saugumui. Šeima, kuri turi mažų vaikų ir neturi gyvybės draudimo ar testamento, gyvena ant laiko bomba.
Gyvybės draudimas – tai ne prabanga, o atsakomybė. Jei šeimoje yra vienas pagrindinis maitintojas ir jis netikėtai miršta, kita šeimos pusė lieka be pajamų. Gyvybės draudimas tokiu atveju suteikia finansinį buferį, leidžiantį šeimai atsitiesti.
Draudimo rinkoje Lietuvoje yra nemažai variantų – nuo paprastų terminuotų gyvybės draudimų iki sudėtingesnių kaupamųjų produktų. Prieš pasirenkant, verta pasikonsultuoti su nepriklausomu draudimo brokeriu, kuris gali palyginti skirtingų kompanijų pasiūlymus.
Testamentas – dar viena tema, kurios žmonės vengia. Bet jei šeima turi nuosavybės, santaupų ar kitų vertybių, testamento nebuvimas gali sukelti rimtų teisinių ir finansinių problemų po mirties. Lietuvoje testamentą galima sudaryti pas notarą – tai nėra sudėtinga ar brangu, bet gali išgelbėti šeimą nuo didelių problemų ateityje.
Praktinis patarimas: Sukurkite šeimos „finansinį aplanką” – dokumentą ar fizinį aplanką, kuriame saugoma visa svarbi finansinė informacija: banko sąskaitų numeriai, draudimo polisai, investicijų informacija, testamentas, svarbių sutarčių kopijos. Šis aplankas turėtų būti žinomas abiem partneriams.
Kai skaičiai tampa gyvenimo būdu, o ne priešu
Finansinis raštingumas – tai ne vienkartinis kursas ar knyga, kurią perskaičius viskas pasikeis. Tai gyvenimo būdas, kuris formuojamas per metus ir dešimtmečius. Šeimos, kurios reguliariai kalba apie pinigus, planuoja ir tauposi, ne tik geriau gyvena finansiškai – jos ir santykiuose yra stipresnės.
Tyrimai rodo, kad finansinis stresas yra vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiančių santykių kokybę. Kai pinigai nekelia nerimo, šeima turi daugiau energijos ir dėmesio tam, kas iš tikrųjų svarbu – vaikams, vienas kitam, gyvenimo kokybei.
Pradėti niekada nėra per vėlu ir niekada nėra per anksti. Nesvarbu, ar jums 25-eri ir ką tik susituokėte, ar 45-eri ir tik dabar supratote, kad finansai šeimoje yra chaosas – žingsnis, žengtas šiandien, yra geresnis nei tobulas planas, kuris niekada nebus įgyvendintas.
Svarbiausia – pradėti kalbėti. Atverti sąskaitas, pažiūrėti į skaičius, pripažinti, kur yra problemų, ir kartu nuspręsti, kaip jas spręsti. Šeima, kuri tai daro kartu, yra ne tik finansiškai stipresnė – ji yra stipresnė kaip šeima. O tai, galiausiai, yra svarbiau už bet kokį biudžetą ar taupymo planą.